EUROLYGA 2023

Pasaulio rekordo siekusią nardytoją gelmėje pražudė panika ir baimė

Bulgarė Teodora Balabanova žuvo mėgindama pagerinti nėrimo su akvalangu gylio pasaulio rekordą.

 Siekdama nėrimo pasaulio rekordo T.Balabanova žuvo, jos vyras - ligoninėje.<br> „Facebook“ nuotr.
 Siekdama nėrimo pasaulio rekordo T.Balabanova žuvo, jos vyras - ligoninėje.<br> „Facebook“ nuotr.
 Siekdama nėrimo pasaulio rekordo T.Balabanova žuvo, jos vyras - ligoninėje.<br> „Facebook“ nuotr.
 Siekdama nėrimo pasaulio rekordo T.Balabanova žuvo, jos vyras - ligoninėje.<br> „Facebook“ nuotr.
 Siekdama nėrimo pasaulio rekordo T.Balabanova žuvo, jos vyras - ligoninėje.<br> „Facebook“ nuotr.
 Siekdama nėrimo pasaulio rekordo T.Balabanova žuvo, jos vyras - ligoninėje.<br> „Facebook“ nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

Sep 26, 2017, 9:02 PM, atnaujinta Sep 27, 2017, 2:13 PM

Tragedija įvyko Graikijoje, jūroje greta Chalkidikės pusiasalio.

Nėrimo su akvalangu rekordas laikomas mirtinai pavojingu. Toli gražu ne kiekvienas aukščiausio lygio naras rizikuotų siekti didžiausios gelmės.

Ilgi metai fizinių treniruočių – tik viena galimos sėkmės sudėtinė dalis. Nardytojas taip pat turi būti nepriekaištingo psichologinio pasirengimo ir turėti idealią įrangą, kuri maksimaliai sumažintų rekordinio nėrimo pasekmes.

Visa tai turėjo Pietų Afrikos Respublikos sportininkė Verna van Schaik, 2004 m. pasiekusi pasaulio rekordą – ji panėrė į 221 m gylį.

To jokia moteris nebandė pakartoti iki praėjusio sekmadienio, kai 45-erių T.Balabanova nusprendė 10 metrų viršyti V.van Schaik rezultatą.

Bulgarė buvo labai patyrusi – nardė nuo paauglystės, o vėliau tai tapo profesija: kartu su vyru Michailu ji Graikijoje turėjo nardymo mokyklą.

Balabanovai drauge ruošėsi rekordui. Buvo parengta 30 balionu su dešimčia skirtingų dujų mišinių iš deguonies, azoto ir helio. Vandenyje budėjo gelbėtojai, ant kranto – rekordą pasirengę fiksuoti teisėjai.

Gali būti, kad M.Balabanovas, panėręs kartu su žmona, pajėgs prisiminti, kokiame gylyje jiedu prarado situacijos kontrolę.

Dabar žinoma tik tai, kad po vandeniu nardytojai pasidarė bloga, aklinoje tamsoje ji prarado orientaciją ir supanikavo. Tai buvo pražūtinga: bulgarė padarė mirtiną klaidą, ėmusi staiga kilti į paviršių.

Vos išnirusi T.Balabanova mirė dėl ūmios kesoninės ligos, kurią sukelia oro burbuliukų susiformavimas audiniuose, atsirandantis staigiai grįžus į normalią aplinką po kvėpavimo padidinto slėgio dujomis.

Nardytojos vyras panikai nepasidavė ir iškilo ne taip greitai, nors irgi ne pagal numatytą planą. Dėl kesoninės ligos simptomų M.Balabanovas paguldytas į ligoninę, jo būklė – stabili.

Kesoninė liga vadinama profesine narų liga. Dideliame gylyje organizmas pripranta prie aukšto slėgio įkvepiant dujų mišinio. Staigiai kylant į paviršių taip pat greitai mažėja slėgis, o tada dujos išsiskiria į kraują ir ardo kraujagyslių sieneles, blokuoja kraujotaką.

Norint išvengti organizmui mirtinai pavojingų procesų, nardytojas privalo kilti lėtai, atsargiai ir kaitalioti įkvepiamų dujų mišinius.

V.van Schaik į 221 metro gylį leidosi 10 minučių, o jos grįžimas į vandens paviršių užtruko daugiau kaip 5 valandas.

Panikos apimta T.Balabanova išniro per kelias minutes ir ją akimirksniu ištiko mirtis. Nardytojos gyvybę pasiglemžęs pasaulio rekordas liko gyvuoti.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.