Už Atlanto lengva nebuvo. Aptemusi sąmonė, linkstančios kojos, milžiniškas nuovargis – tiek daug Lietuvos keturvietei Dovydui Nemeravičiui, Martynui Džiaugiui, Rolandui Maščinskui ir Aurimui Adomavičiui teko iškentėti kovojant dėl medalių.
Kad ir kokios sportininkų sveikatai buvo žalingos pastangos, jos atsipirko. Po finišo irkluotojai vos laikėsi ant kojų, o išsekimas buvo akivaizdus. Tačiau šios problemos jau nebeatrodė tokios baisios, kai buvo aišku – auksas lietuvių rankose.
Tai buvo daugiau nei paprastas laimėjimas, kadangi per visą istoriją šioje distancijoje lietuviai medalių iškovoję dar nebuvo.
„Sunku atsiminti akimirkas po finišo. Pirmąsias sekundes nepatikėjome, kas įvyko, skausmas užgožė, tačiau viską atpirko Lietuvos himnas. Sunku buvo susitvarkyti su jauduliu. Kai visą sezoną lyderiauji, tai didelė baimė atsiranda prieš paskutinį startą nepralaimėti. Tačiau atidavėme savo širdis“, – įspūdžiais iš auksinio čempionato dalijosi jauniausias įgulos narys, 20-metis D.Nemeravičius, kurį po finišo net gi prireikė gaivinti.
Vyriausiasis irkluotojų ketveriukės narys, 31-ąjį gimtadienį netrukus paminėsiantis Martynas Džiaugys džiaugėsi kolegų atkaklumu, o tuo pačiu pabrėžė, kad nuovargis, kurį visi matė nebuvo išskirtinis.
„Šį kartą papuolėme į filmavimo kamerų akiratį, tai ir atrodė, kad buvome kaip niekada išsekę. Tačiau taip dažnai būna. Išsikrovėme stipriai, taip ir jaučiamės. Kas daugiausiai dirba, tam ir sekasi – tokia yra sėkmės formulė“, – pabrėžė jis.
M.Džiaugiui antrino ir A.Adomavičius. Šešeriais metais už savo kolegą jaunesnis irkluotojas juokaudamas pabrėžė dar ir tai, kad švęsti už Atlanto nebuvo kada:
„Daug darbo atidavėme, norėjome iki galo iškentėti visus plaukimus, norėjome laimėti ir pasaulio čempionatą. Pirmos trys dienos buvo sunkios, taikėmės prie karščio ir laiko. Viską lėmė juodas darbas. Šventėme nestipriai, galima sakyti, kad visa šventė liko Lietuvoje“.
Iškovotas auksas labai daug davė R.Maščinskui, kadangi pastarajam tai reiškė savotišką sugrįžimą į elitą. Dar visai neseniai porinėje dvivietėje medalius su Sauliumi Ritteriu skynęs irkluotojas, 2016-aisiais prieš pat Rio olimpines žaidynes patyrė traumą, kuri reiškė, kad su svajone iškovoti olimpinį medalį teks atsisveikinti.
R.Maščinskas daugiau į dvivietę nesėdo, kadangi šioje sėkmingai buvo pakeistas kito irkluotojo Mindaugo Griškonio. Tiesa, toks įvykis motyvacijos iš jo neatėmė, o visos jėgos buvo atiduotos irklavimui keturvietėje valtyje. Iškovotas medalis parodė, kad pastangos atsipirko su kaupu.
„Po pernai įvykusio nemalonaus incidento buvo ir pačiam nemalonu, tačiau daug darbo ir viskas atsiperka su kaupu. Užduotis buvo susikaupti ir atidirbti iki galo. Kol visi po olimpiados atostogavo, aš dirbau. Mūsų komanda motyvuota pergalėms. Pradėdamas darbą niekada negalvoji, kad būsi čempionas. Nė viena komanda negalėjo mums pasipriešinti, kadangi supratome, kad negalime jiems suteikti jokio šanso, neduoti jokio pasitikėjimo“, – įspūdžiais ir pergalės priežastimis dalijosi jis.
Lietuvių ketveriukės auksas buvo vieninteliai mūsiškių apdovanojimai pasaulio čempionate. Dvi Lietuvos porinių dviviečių įgulos užėmė 4-ąją vietą ir liko per plauką nuo medalių.
Vyrų porinių dviviečių finale olimpiniai vicečempionai Mindaugas Griškonis ir Saulius Ritteris nuotolį įveikė per 6 min. 12,58 sek. ir liko ketvirti. Moterų porinių dviviečių finale Milda Valčiukaitė ir Ieva Adomavičiūtė finišavo per 6 min. 51,30 sek. ir taip pat užėmė ketvirtąją vietą.
