Šaudymo olimpinė čempionė prie Lietuvos tautinio olimpinio komiteto vairo stojo 2012-aisiais, o kitąmet IOC prezidento rinkimus laimėjo fechtavimo olimpine čempionas Th.Bachas.
„Jis yra malonus, modernus, labai žemiškas. Ir labai svarbu – buvęs sportininkas. Žmonės, ragavę didžiojo sporto, visaip kitai regi sporto specifiką“, – „Lietuvos rytui“ kalbėjo D.Gudzinevičiūtė.
Vilniuje Th.Bachas susitiks su prezidente Dalia Grybauskaite, 25 metų sukakties proga sveikins Barselonos žaidynių dalyvius, atidarys IOC pirmą kartą Europoje rengiamą tarptautinį forumą „Moterų lyderystės stiprinimas“.
Įsiminė šiltas bendravimas
Pirmą sykį Th.Bachas Lietuvoje lankėsi 2003-iųjų vasarą. Tuomečiam IOC pirmajam viceprezidentui buvęs LTOK vadovas Artūras Poviliūnas įteikė aukščiausią LTOK apdovanojimą – Olimpinę žvaigždę.
Savo ruožtu Th.Bachas IOC vardu drauge su Vokietijos koncerno „Daimler Chrysler“ atstovais padovanojo LTOK modernų mikroautobusą „Mercedes-Benz“.
„Labai maloniai bendravome. Liepos 6-ąją, Karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną aplankėme Prezidentūrą, pristačiau jį Lietuvos vadovams. Pažinodamas Th.Bachą kaip žmogų galiu pasakyti, kad nuo to laiko jis nėra pasikeitęs. Ne visiems tai pavyksta tapus aukšto rango vadovu, tačiau Th.Bachas neturi vaidybos, yra koks yra, – sakė A.Poviliūnas, kuris LTOK vadovavo nuo 1988-ųjų iki 2012-ųjų. - Neabejotinai, Th.Bachas yra vienas iš žinomiausių IOC lyderių per visą istoriją.
Betarpiškas, labai komunikabilus, draugiškas. Randa bendrą kalbą ir su visų didžiausių valstybių vadovais, ir su sportininkais. Jis yra atviras.“
Buvęs LTOK prezidentas pridūrė: „Th.Bachas yra teisės mokslų daktaras. Išsilavinimas padeda jam visose situacijose išlikti puikiu vadovu“.
Išgyveno dėl lietuvių žaidimo
Th.Bachui gerai žinomi didžiausi Lietuvos sporto pasiekimai – ypač krepšinio.
Pernai per Rio de Žaneiro olimpiadą jis stebėjo ketvirtfinalio mačą tarp Lietuvos ir Austriaijos kartu su FIBA generaliniu sekretoriumi Patricku Baumannu.
Pasak liudininkų, vokietis neslėpė savo išgyvenimų, kad lietuviams baisiai nesisekė ir jie pralaimėjo net 64:90.
Kelias į olimpą prasidėjo rūsyje
1976-ųjų Monrealio olimpinis fechtavimosi čempionas Th.Bachas naują karjeros viršūnę pasiekė būdamas 59-erių. Tiksliais rapyros dūriais garsėjęs vokietis 2013 m. tapo devintuoju IOC prezidentu.
O jo kelias į olimpą prasidėjo sporto salės rūsyje Bavarijoje.
1953-iaisiais Viurcburge audinių pirklio šeimoje gimęs Th.Bachas netrukus pradėjo lankyti fechtavimosi treniruotes gretimame Tauberbišofsheimo mieste.
Buvęs kirpėjas Emilis Beckas miesto sporto salės rūsyje įkūrė fechtavimosi centrą, kuris vėliau išgarsėjo visame šios sporto šakos pasaulyje.
1988-ųjų olimpiadoje Seule net trys „Tauber“ auklėtinės (Anja Fichtel, Sabine Bau, Zita Funkenhauser) kartu užlipo ant pakylos pasipuošusios aukso medaliais.
Šiame legendiniame rūsyje treniravosi ir Th.Bachas, kai 20-metis pirmąsyk buvo pakviestas į Vokietijos rinktinę.
Tapo olimpiniu čempionu
Po dvejų metų jis buvo įtrauktas į rinktinę dalyvauti 1976-ųjų olimpiadoje Monrealyje.
Vokietijos fechtavimosi sportas tuo metu išgyveno ne geriausius laikus. Prieš ketverius metus per Miuncheno olimpiadą namuose vokiečiai liko tuščiomis, todėl nusprendė iš esmės atnaujinti komandos sudėtį.
Nors Monrealyje per asmenines varžybas nė vienas vokietis vėl neprasimušė į geriausių aštuonetą, komandų varžybose šios šalies rinktinė sensacingai užlipo ant aukščiausio garbės pakylos laiptelio.
Miniatiūrinis, bet kresnas 171 cm ūgio ir 65 kg svorio vokietis fechtavimosi takelyje išsiskyrė sumaniais dūriais, o dar labiau – akiniais ir vešliais ūsais.
Jau kitais metais po netikėto olimpinio triumfo Th.Bachas papildė trofėjų kolekciją, su savo komandos draugais tapdamas ir pasaulio čempionu.
Palaikė Maskvos žaidynes
Fechtavimasis tais laikais nebuvo profesionalusis sportas, todėl Th.Bachas mokslų neapleido ir universitete tęsė rimtas teisės studijas.
Vokietis pamažu kaupėsi kitam gyvenimo etapui, kuris prasidėjo nelauktai anksti.
1980-aisiais jis su komandos draugais ruošėsi ginti olimpinių čempionų titulą, kai Vokietija prisijungė prie JAV boikotuodama Maskvos olimpiadą.
Th.Bachas tapo pagrindiniu atstovu tų Vokietijos atletų, kurie įnirtingai priešinosi olimpiados boikotui. Olimpinis čempionas aktyviai dalyvavo viešose diskusijose gindamas žaidynes nuo politikos, bet jam tąkart nepavyko laimėti.
Nusivylęs, kad nepasiekė tikslo, Th.Bachas 1980 metų spalį nusprendė nutraukti savo sportininko karjerą sulaukęs vos 27 metų.
Patiko įtakingam katalonui
Tačiau aistringas jauno vokiečio kalbas išgirdo tie, kuriems rūpėjo tolesnis olimpinio judėjimo likimas.
Buvęs Ispanijos ambasadorius Sovietų Sąjungoje Juanas Antonio Samaranchas įsiminė vaikiną, išdrįsusį mesti pirštinę net savo šalies vyriausybei.
Kai 1980-ųjų vasarą naujuoju IOC prezidentu išrinktas katalonas nusprendė sukurti atletų komisiją, jis pirmiausia paprašė surasti Th.Bacho telefoną.
Nuo pat pirmojo naujosios IOC komisijos susirinkimo per 1981-ųjų kongresą Baden Badene jaunasis vokietis tapo neoficialiu jos lyderiu.
Dirbo „Adidas“ advokatu
Antroji jo karjera prasidėjo ir strimgalviais šovė į viršų.
Baigęs studijas kartu su dviem kolegomis Th.Bachas įkūrė verslo advokatų kontorą, kuri taip pat netrukus sulaukė sėkmės.
Jis ilgą laiką buvo „Adidas“ bendrovės advokatas ir pasitraukė tik po to, kai 1987-aisiais mirė legendinis šios bendrovės įkūrėjas Horstas Dassleris.
J.A.Samarancho globojamas vokietis IOC hierarchijos laiptais kilo dar sparčiau. 1991-aisiais Th.Bachas tapo IOC nariu. Sulaukęs vos 37-erių vokietis buvo vienas jauniausių IOC narių per visą istoriją, savo amžiumi lenkdamas tik Monako princą Albert’ą.
„Priimdami į savo gretas buvusį fechtavimosi olimpinį čempioną iš Vokietijos IOC nariai tikriausiai jau surado savo prezidentą trečiajam tūkstantmečiui“, – dar 1991-ųjų birželio 19-ąją „L’Equipe“ pranašiškai paskelbė olimpinio judėjimo analitikas Michelis Clare’as, kai Th.Bachas tapo IOC nariu.
Pildosi ir kita pranašystė
Vokietis sėkmingai tęsė advokato karjerą ir 1996-aisiais tapo IOC vykdomojo komiteto nariu, o 2000 m. atsisėdo į IOC viceprezidento kėdę, joje liko ir po 2006 bei 2010 m. rinkimų.
Th.Bachas taip pat vadovavo Vokietijos olimpiniam komitetui ir įtakingai IOC teisės komisijai.
Lozanoje vokietis tapo tiesiog nepakeičiamas, tad niekas nenustebo, kai 2012-ųjų gegužę jis pranešė apie ketinimus dalyvauti IOC prezidento rinkimuose.
„Į pasaulio sporto lyderių gretas atėjo retos kokybės asmenybė. Ji geriausiai simbolizuoja olimpinio judėjimo evoliuciją“, – dar prieš keliolika metų Th.Bachu žavėjosi M.Clare’as.
