Abiejuose aikšės galuose 2 metrų aukštyje pakabinami vartai, į kuriuos stengiamasi įmesti vandensvydžio kamuolį. Kanupolo komandą sudaro 5 žaidėjai. Jie naudoja trumpas baidares, skirtas kanupolui, irkluoja dviejų menčių irklais, dėvi gelbėjimosi liemenes, šalmus bei veido apsaugas. Rungtynės tęsiasi du kėlinius po dešimt minučių.
Egidijus Radavičius, sporto klubo „Regesa“ vadovas ir treneris, mano, kad kanupolas yra ne tik įdomi sporto šaka, tačiau ir gera pramoga.
„Tereikia ateiti ir pamėginti irkluoti, pamėtyti kamuolį“, – juokėsi treneris.
Kanupole labiausiai svarbūs irklavimo įgūdžiai, o po to - vikrumas, lankstumas, ištvermė.
Kol kas šis sportas Lietuvoje - menkai žinomas.
„Mažai išreklamuotas sportas, nors Lietuvoje kanupolą žaidžiame jau daug metų. Dalyvaujame Europos čempionatuose, klubų varžybose. Didžiausia sunkumai ištinka žiemos metu: trūksta vietų treniruotis. Vasaromis sąlygos galėtų būti idealios – turime daug ežerų, kuriuose galime sportuoti, tačiau trūksta vietų, kur būtų įrengtos specialios aikštelės ant vandens ir būtų galima palikti savo inventorių. Dabar jį tenka vežiotis su savimi. O žiemą, kai mūsų varžyboms reikia baseino, jis yra pasiekiamas tik Alytuje. Prieš tai palankios sąlygos buvo ir Vilniuje, tačiau baseinas dabar yra nugriautas.“
Šiuo metu kanupolo sportas vystomas Alytuje, Kaune, Vilniuje ir Trakuose.
„Dabar mes turime keturis pagrindinius kanupolo miestus, tačiau bendraujame ir su Šiauliais, Klaipėda, Panevėžiu, siekiame rasti naujų šio sporto entuziastų. Kai kur jau nusipirkę baidares ir bando žaisti, bet iki dalyvavimo pagrindinėse varžybose kiti miestai dar nepribrendo.“
Kanupolas siekia olimpinio pripažinimo, bet artimiausiose dvejose žaidynėse jam vieta nenumatyta.
Pirmosios oficialios kanupolo taisyklės buvo paskelbtos 1990 m., o pirmasis pasaulio čempiontas surengtas 1994 m. Šefilde, Anglijoje. Lietuvoje kanupolo pirmenybėse pradėtos rengti 2004 m.