Nors šiame ekstremaliame sporte sportininkui ir teko patirti daug ir skaudžių traumų, jis apgailestauja tik dėl to, jog Lietuvoje ši sporto šaka nesulaukia didelio susidomėjimo.
- Kaip tavo gyvenime atsirado motokrosas?
- Motokrosu susidomėjau 2009 metais, kai su šeima nuvykome stebėti varžybų Utenoje.Netrukus ir pats pamėginau suvažiuoti tokio tipo trasoje, tiesa po pirmųjų bandymų važiuoti net nesvajojau apie varžybas.
- Kada pirmą kartą atsisėdai ant keturračio?
- Būdamas dvylikos metų svajojau apie kartingą, tad kiekvieną gautą pinigėlį dėjau į taupyklę, kad galėčiau greičiau tą svajonę išpildyti. Tačiau vieną dieną tėvai pasiūlė įdėją sutaupytus pinigus išleisti ne kartingui, o keturračiui motociklui, nes keturračiams galima atrasti daugiau vietų važinėtus nei kartingams. Aš sutikau ir jau kitą dieną daužiau taupyklę.
Važinėti sekėsi ganėtinai gerai ir jau po metų nuo mažojo keturračio persėdau prie daug galingesnio "Yamaha Raptor 700".
- Kokios buvo pirmosios varžybos?
- Pirmąsyk oficialiai startavau 2010 metais, Kaune. Tada varžybose buvau jauniausias dalyvis - 14-metis. Sekėsi puikiai, iš 12-kos sportininkų buvau 3-ias, o pradedančiųjų klasėje iškovojau 1-ąją vietą. Šie rezultatai motyvavo pakeisti sunku keturratį į tinkama motokrosui ir startuoti Lietuvos taurėje bei čempionate.
- Kas labiausiai žavi šiame sporte?
- Viskas teikia žavesio: startai, motociklai, aprangos, posūkiai, šuoliai, lenkimai. Tačiau mane labiausiai žavi profesionalų atsidavimas šiam sportui.
- Kokie yra didžiausi tavo pasiekimai?
- 2011 m. laimėjau Supertaurės varžybas ir buvau 3-ias Lietuvos taurėje pradedančiųjų klasėje. Po to sekė trejų metų pertrauka. Buvo nelengva sugrįžti, bet 2015 m. mėgėjų klasėje Baltijos šalių taurėje užėmiau 2-ąją vietą.
2016 m. stipriausioje "Quad" klasėje Lietuvos taurėje buvau 3-ias, o 2017 m. iškovojau 1-ąją vietą.
Tačiau didžiausias pasiekimas - šiemet patekau į Lietuvos rinktinę su kuria atstovavome mūsų šaliai pasaulio Tautų čempionate Italijoje. Šiose varžybose kartu su Domantu Vazniu ir Renatu Jegorovu užėmėme 3-iąją vietą.
Galimybė dalyvauti tokio lygio varžybose man suteikė daugiau pasitikėjimo, paskatino tobulėti, bendrauti ir varžytis su stipriausiais pasaulio sportininkais.
- Kaip pasikeitei pradėjęs užsiiminėti šiuo sportu?
- Sustiprėjau tiek fiziškai, tiek psichologiškai. Išsiugdžiau valią bei supratau: kiek pastangų įdėsi, tiek ir turėsi. Taip yra ir sporte, ir gyvenime.
- Jeigu ne motokrosas, kokį kitą sportą būtum pasirinkęs?
- Sportas su kamuoliais man niekada nesisekė . Kiek save atsimenu visada domėjausi lenktynėmis – automobilių, motociklų, dviračių. Ir neveltui motokrosas taip mane sužavėjo.
- Ką svarbu žinoti, noričiam pradėti užsiiminėti motokrosu?
- Svarbiausia nebijoti pradėti, o pradėjus gali kreiptis į sportininkus įvairiais klausimais, nes esame draugiški ir suprantame vienas kitą, tad pasistengsime padėti.
Jeigu turi sportinį keturratį, nebūk chuliganas, kuris puikuojasi ir triukšmauja gatvėse, o atvažiuok į trasą kur tavo technikai ir vieta!
- Kokie yra tavo ateities planai ir didžiausios svajonės?
- Kitais metais norėčiau pagerinti savo rezultatus Lietuvoje ir Latvijoje bei vėl patekti rinktinę. Didesniems siekams reikia rėmėjų, kurių Lietuvoje sudėtinga rasti.
O svajonė būtų sudalyvauti Dakaro ralyje su keturračiu.
