Neblogai savo kovas pradėjęs 2016-ųjų pasaulio čempionas trumpame baseine Simonas Bilis 50 metrų laisvuoju stiliumi nuotolio pusfinalyje perdegė ir parodęs rezultatą 21,32 sek. galutinėje įskaitoje liko dvyliktas.
Taip pat 100 metrų krūtine kvalifikaciją peržengę Andrius Šildauskas ir Giedrius Titenis pusfinalio plaukimuose buvo tik statistai ir galiausiai tenkinosi 10-11 vietomis.
Vis dėlto, A.Šildauskas dar turėjo teorinius šansus pasirodyti finale, nes ties jo užimta vieta buvo įrašas „rezervas“ – jei bent vienas iš aukščiau stovėjusių atletų pareikštų negalintis varžytis, lietuvis būtų kviečiamas plaukti.
Tuo tarpu 28-erių G.Titenis, ne kartą lipęs ant pakylos Europos ir pasaulio čempionatuose, šįkart Danijos sostinėje neranda savęs.
„Nežinau, kas darosi. Nematau savęs iš šono ir nežinau, kas man yra, – bandė mintis po eilinės nesėkmės dėlioti G.Titenis.- Kiek jaučiu, būtent šiame plaukime pabaigoje blogau plaukiau: pasidarė sunku“.
– Startai Kopenhagoje ir vis niekaip nepasiseka prasibrauti į finalus. Kodėl? Turite bent kokį paaiškinimą?
– Nežinau, kodėl nepramušu savęs. Atrodo, kad viskas gerai, jaučiuosi puikiai. Bet kodėl nepramušu savęs, nežinau. Gal kamštis susidarė?
– O jei kalbėtume apie psichologija.
– Stengiesi, kovoji, bet nesigauna.
– Į čempionatą Danijoje jūs, greičiausiai, atvykote su visiškai kitomis viltimis: tikrai negalvojote tik apie pusfinalius.
– Iš tikrųjų. Galvojau apie bent vieną finalą. Tiesa, nebuvo daug dėta vilčių į šias pirmenybes, tačiau, kad taip nevykusiai – negalvojau.
– Ar nenusivilsite tuo, ką darote?
– O kaip jūs galvojate, kada ateina sportininkui motyvacija? Su pergalėmis ar pralaimėjimais? Aš manau, kad kuo daugiau klumpi, tuo labiau norisi atsikelti. Jei laimi, galvoji, kad esi jau labai geras ir neverta treniruotis. Su pergalėmis ateina tik spaudimas. Tad nesu nusivylęs, esu dabar motyvuotas.
