33-eju sportininkė karjeros metu įvairiose rungtyse tapo septynis kartus Europos, dukart pasaulio, ir kartą – 2012-ųjų Londono – olimpiados čempione.
Penkiakovininkė taip pat yra apdovanota ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medaliu bei Komandoro didžiuoji kryžiumi.
Nors L.Asadauskaitė-Zadneprovskienė be užuolankų kalba apie gimtosios šalies sopulius, tiki – viskas turėtų eiti geryn.
– Jūsų šaknys – kur gimėte ir augote? Kuo ši vieta jums ypatinga?
– Gimiau Vilniuje, čia užaugau ir gyvenu dabar. Kadangi sostinėje praleidau beveik visą gyvenimą, ji man išties svarbi.
– Maloniausias vaikystės prisiminimas?
– Jų tikrai daug. Mano vaikystė buvo labai aktyvi, su draugais daug sportuodavome. Kadangi senesniais laikais vaikai nesėdėdavo prie kompiuterių, daug laiko praleisdavome lauke – žiemą ant slidžių ar rogučių, o vasarą taip pat rasdavome įvairiausios veiklos.
– Smagiausia lietuviška šventė?
– Žinoma, Kalėdos. Tai labai graži šventė, kurios su visa šeima tikrai laukiame.
– Gražiausia Lietuvos vieta?
– Labai gražūs Lietuvos miškai, parkai. Taip pat nuostabu, kad turime pajūrį, kuriuo galime pasigėrėti pernelyg toli nevažiuojant.
– Geriausias Lietuvos miestas?
– Vilnius.
– Mėgstamiausias Lietuvos istorijos veikėjas?
– Iš mokyklos laikų gerai atsimenu Maironį. Gal kiek labiau domėjausi pasaulio, o ne Lietuvos istorija, bet apie Maironio eilėraščius gerai atsimenu.
– Lietuvos asmenybė, su kuria labiausiai norėtumėte papietauti?
– Vieno žmogaus išskirti negalėčiau, tokio noro apskritai tikriausiai nė neturiu. Visi Lietuvos žmonės yra įdomūs ir saviti, tad išskirtinių asmenybių nėra. Kiekvieno istorija ir patirtis neeilinė.
– Mėgstamiausia lietuviška grupė ar atlikėjas?
– Na, man patinka Justės Arlauskaitės-Jazzu muzika. O dar ką nors išskirti būtų sunku – klausausi dainų, kurias tuo metu groja.
– Skaniausias lietuviškas patiekalas?
– Cepelinai. Ypač, jei pagaminti mamos (šypsosi). Nors, aišku, juos valgau nelabai dažnai, nes nėra itin sveika.
– Penki gražiausi lietuviški žodžiai?
– Lietuva, grožis, meilė, saulė, laisvė.
– Trys lietuviams būdingi charakterio bruožai?
– Na, mes pakankamai niūrūs ir uždari žmonės. Tai ne vien mano nuomonė – tai pastebi ir iš užsienio grįžę lietuviai. Tačiau iš kitos pusės, lietuviai niekada nepasiduoda ir yra pakankamai kantrūs. Kenčia nepaisant to, kaip yra blogai (juokiasi).
– Jūs mylite Lietuvą, nes...
– Ir myliu, ir pykstu ant Lietuvos, už tai, kad yra netvarka. Myliu, nes čia gimiau ir tai mano tėvynė, tačiau daug ką norėčiau pakeisti. Deja, negaliu.
– Palinkėjimas Lietuvai ir lietuviams būsimam 100-mečiui.
– Lietuvai linkiu būti laisvai ir nepriklausomai dar daugybę metų. Linkiu, kad Lietuva pasikeistų, valdžia labiau rūpintųsi žmonėmis, o patys lietuviai daugiau šypsotųsi. Manau, ateityje viskas turėtų būti šviesiau. Labai to tikiuosi.
