Jei ir gautų nurodymą per šventes tik tinginiauti, daugelio šakų atstovai, matyt, jo nepaisytų. Nes daugeliui sportininkų Kūčios ir Kalėdos – pats treniruočių įkarštis: krepšininkams sezonas įsibėgėjo ir reikia palaikyti sportinę formą, lengvaatlečiai dar siekia geriausios, biatlonininkų, slidininkų ar Dakaro ralio dalyvių netrukus laukia svarbiausi startai.
Ne visada ir ne visiems didžiausias metų šventes pavyksta atšvęsti su pačiais artimiausiais: neretai Kalėdų dovanas tenka išpakuoti toli nuo namų su komandos draugais.
Tačiau visų sporto šakų atstovai vieningi: Kalėdos jiems – didelė šventė. Kartais per jas leidžia sau ir persivalgyti, nors tuomet ir treniruotėms skiria daugiau dėmesio.
Teko net priaugti svorio
Pjongčango olimpinėms žaidynėms besirengiančiai kalnų slidininkei Ievai Januškevičiūtei Kalėdos yra mėgstamiausia šventė, kuri siejasi su šeima ir draugais, namais. Tačiau pastaruosius trejus metus Kalėdas ir Naujuosius Ieva sutikdavo Italijoje. Ir šiemet ji liks slidinėjimo kurorte Kronplace. Kalėdas kalnų slidininkė švęs visai viena – ir komandos draugai, ir treneriai išsivažinės į namus.
„Lyg ir liūdna dėl to, bet stengiuosi susitelkti į treniruotes – Kalėdų metas joms tinkamiausias, nes vyksta mažiau varžybų, todėl yra laiko klaidoms taisyti, technikai gerinti. Be to, ant kalno pasišneku su pažįstamais slidininkais, treneriais, tad nėra jau taip blogai. O ir nuo komandos draugų galiu pailsėti“, – šypsojosi Dolomitinėse Alpėse besitreniruojanti kalnų slidininkė.
Per Kalėdas ant kalnų slidininkės šeimos stalo visuomet puikuodavosi mamos aguonų pyragas ir močiutės virtinukai su grybais. Taip pat – spanguolių kisielius, silkė su grybais ir keptas kalakutas. Nors paprastai Ieva stengiasi nepersivalgyti, šiems patiekalams negalėdavo atsispirti ir kartais nusižengdavo savo mitybos taisyklėms. Treniruojantis Italijoje persivalgyti negresia.
Tinkama mityba 23 metų I.Januškevičiūtei svarbi. Ji vengia miltinių ar daug pridėtinio cukraus turinčių patiekalų, stengiasi nevalgyti kiaulienos ir rūkytų mėsos gaminių, o užkandžiams renkasi daržoves, vaisius ar riešutus.
Kartais Ieva pasikonsultuoja ir su mitybos specialistais, ypač – pastebėjusi, kad svoris pernelyg krinta ar didėja. Mesti svorio I.Januškevičiūtei dar neteko – po sezono ji stengiasi prisižiūrėti ir toliau sportuoja. O štai priaugti svorio kalnų slidininkei jau reikėjo: „Žinoma, priaugti reikėjo daugiausia raumenų. Didesnis jų svoris mums reikalingas dėl jėgos. Neužtenka būti geros sportinės formos, reikia ir tam tikros masės raumenų, kad galėtum žengti žingsnį pirmyn“.
Virtuvėje padeda ir duktė
2012 metų Londono olimpinė penkiakovės čempionė Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė su šeima – buvusiu penkiakovininku, 2004 metų Atėnų sidabro ir 2008 metų Pekino bronzos olimpinių medalių laimėtoju Andrejumi ir 7-erių dukterimi Adriana visuomet paiso Kūčių tradicijos sėsti prie 12 patiekalų nukrauto stalo.
O tuos patiekalus Laura gamina pati: „Ir mišraines pjaustau, ir žuvies tešloje iškepu, ir kisieliaus būtinai išverdu. Didžiausia mano pagalbininkė yra dukra, tad abi ir plušame virtuvėje“.
L.Asadauskaitė-Zadneprovskienė iš mamos išmoko, o dabar ir savo dukterį moko gaminti bene labiausiai visų giriamą tradicinį Kūčių ir Kalėdų stalo patiekalą – silkę pataluose. Be tos silkės Zadneprovskių šeima jau neįsivaizduoja žiemos švenčių, o Laurai didžiausias džiaugsmas, kad visi pažįstami, kurie paragauja jos ruoštos silkės, negali atsivalgyti.
33 metų penkiakovininkei per šventes pasitaiko ir persivalgyti, bet ji dėl to neišgyvena: „Paprastai į maistą žiūriu atsakingai – renkuosi kokybišką ir gaminu pati, bet ko nekemšu. Tačiau mes itin daug sportuojame, todėl galiu valgyti ir itin kaloringai. Tik riebiai nemėgstu. Vis dėlto, jei per Kalėdas persivalgau, nubėgu keliais kilometrais daugiau. Aš sportuoju visada, nesvarbu, kad šventės. Ir vyras sportuoja, ir duktė mūsų yra judri, tad persivalgymas papildomais kilogramais negrasina“.
Pats gamindavo aguonpienį
Iš „New York Knicks“ įpusėjus lapkričiui atleistas ir naujo klubo NBA ieškantis 28 metų krepšininkas Mindaugas Kuzminskas artėjančias Kalėdas vadina keistomis: net nežinia, ar puošti eglę ir namus, nes bet kada gali sulaukti pasiūlymo ir staigiai palikti Niujorką.
Net ir atleistas iš „Knicks“, M.Kuzminskas liko JAV pramogų sostinėje, nes ten – idealios sąlygos treniruotis. Puolėjas pastaraisiais metais Kalėdas švęsdavo toli nuo namų, nes krepšininkams per šias šventes – pats sezono įkarštis, bet dėl nežinios, kur šiemet bus ir ar nereikės staigiai pakuotis mantos ir vykti į naują klubą, pas M.Kuzminską iki Kalėdų neliko gruodžio pradžioje Niujorke viešėjęs brolis Saulius.
„Vis dėlto kad ir kokia situacija būtų, Kalėdos man – vis tiek didelė šventė. Gražiausios jos būdavo, kai galėdavau nuvažiuoti pas močiutę – ji gyveno vienkiemyje, miške. Kai daug prisnigdavo, Kūčių vakarą ir Kalėdų rytą būdavo iš viso nerealu. To labai pasiilgstu, tačiau ši šventė man iki šiol yra gražiausia. Visada sakau, kad pats esi savo likimo kalvis, todėl, nesvarbu, kur esi – svetur ar namuose, kokį gerbūvį susikursi, tą ir turėsi“, – įsitikinęs krepšininkas.
Per Kūčias ir Kalėdas jis laikosi tradicijų: gamina 12 patiekalų, laužia kalėdaitį, laukia Kalėdų ryto, kad galėtų išpakuoti dovanas.
„Tačiau man Kalėdos asocijuojasi ne su dovanomis, o su artimaisiais. Kartais net atrodo, kad šios šventės tapo pernelyg komercinės, kad dovanos tapo svarbiausios. Bet Kalėdos turėtų sietis su buvimu drauge, su tuo, kad didžiausia dovana esame vieni kitiems, o geriausios dovanos ne pačios brangiausios, bet mielos, nuoširdžios, jaukios, artimos širdžiai“, – tvirtino M.Kuzminskas.
Puolėjas sako esantis išrankus maistui: kas rytą sveriasi, atidžiai renkasi, ką deda į burną. Bet per Kalėdas vadžias šiek tiek atleidžia.
„Ir aš kartais leidžiu sau pasilepinti, – kvatojo krepšininkas, – net – persivalgyti. Jaučiuosi privalantis paragauti visų patiekalų ant stalo, o valgau labai greitai, tad sotumą pajuntu vėliau, kai jau būnu per daug prikimšęs. Įprotis greitai valgyti, matyt, nuo vaikystės liko, kai norėdavosi ilgiau pamiegoti, tad pusryčius staigiai sukimšdavau ir lėkdavau į mokyklą“, – pasakojo M.Kuzminskas.
Šventinio Kalėdų stalo krepšininkas neįsivaizduoja be aguonų pieno. Ir pats neretai jį gamindavo: „Mali mali tas aguonas, mali mali, kol pradeda pienelis bėgti. Man jis – pats geriausias desertas po vakarienės. Paruošdavome pieno didelį puodą, kūčiukus išmirkydavome ir mėgaudavomės“.
Niekada nėra persivalgęs
Dakaro ralio lenktynininkas 43 metų Antanas Juknevičius mėgsta visas šventes – ne tik Kalėdas. Tačiau Naujųjų metų daugiau kaip 10 metų Lietuvoje nešventė – dėl Dakaro iškart po Kalėdų išskrisdavo į Pietų Ameriką ar Afriką, kol legendinis ralis vyko šiame žemyne.
Šiemet lenktynės prasidės sausio 6-ąją – keliomis dienomis vėliau nei įprastai, tad ir Naujuosius A.Juknevičius pagaliau galės atšvęsti namuose.
„Teks gerokai pasukti galvą, kaip tai padaryti“, – kvatojo lenktynininkas.
A.Juknevičius su drauge Martina per Kalėdas laikosi tradicijų, tad ant jų šventinio stalo visuomet būna 12 patiekalų. Būtinai – silkė ir kisielius. Tačiau gali nebūti lietuviškoms šventėms įprastų grybų, nes Antanas jų nemėgsta.
A.Juknevičius tvirtina, kad lenktynininkams, kaip ir visiems sportininkams, svarbi tinkama mityba. Mat, pavyzdžiui, Dakaro maratone tenka daug laiko praleisti prie vairo, tad maistas turi neapsunkinti organizmo ir teikti energijos.
Geriausią visų laikų rezultatą Dakare tarp lietuvių parodęs ir šiemet 21-ąją vietą užėmęs A.Juknevičius tvirtina niekada nepersivalgantis, net per šventes: „Mėgstu valgyti po nedaug ir tinkamai pasirinkto maisto. Tokio, kuris sveikesnis ir naudingesnis organizmui. Galima sakyti, kad labai rimtai žiūriu į tai, ką valgau. Mityba turi reikšmės absoliučiai visiems, nepriklausomai nuo profesijos ir pomėgių“.
Tradicijų laikytis nebeišeina
Biatlonininkui Tomui Kaukėnui dabar – pats darbymetis. 2014 metų Sočio žaidynių dalyvis rengiasi ir kitų metų Pjongčango žaidynėms, nors atranka į jas tarp lietuvių baigsis įpusėjus sausiui.
Lietuvos biatlono rinktinės lyderis 27-erių T.Kaukėnas pastaruosius penkerius metus Kalėdas švęsdavo kalnuose Austrijoje. Dažniausiai – su komanda, nors prieš porą metų buvo likęs pasitreniruoti vienas, tad į svečius Kalėdoms pasikvietė draugę. Bet ir tąsyk šventė buvo rami – tik restorane pavakarieniavo.
„Šiemet taip pat švęsiu ne Lietuvoje, greičiausiai – Estijoje. Kai būni užsienyje, neišeina laikytis visų tradicijų, nors nuotaika vis tiek būna šventiška. Įdomu, kad, pavyzdžiui, Austrijoje šias šventes švenčia kiek kitaip nei pas mus – per Kūčias ten vyksta didelės linksmybės, o Kalėdos jau yra ramesnės. Mes, žinoma, paisome lietuviškų tradicijų ir linksmiau švenčiame Kalėdas“, – sakė T.Kaukėnas.
Daug sportuojantis biatlonininkas neturi bėdų dėl antsvorio ir galėtų leisti sau persivalgyti, bet pastaraisiais metais tam net galimybių neturi.
„Treniruočių stovyklose per Kalėdas maisto mes nesureikšminame – pasitaiko, kad patys šventei ką nors pasigaminame, bet dažniausiai nueiname į kavinę. O ten jau neužsisakysi 12 patiekalų. Pačiam irgi nesinori prie puodų visą dieną stovėti – geriau pasportuoti. Juolab kad ir gaminti ne itin mėgstu“, – prisipažino T.Kaukėnas.
Vaikystėje jis neįsivaizdavo Kalėdų be kūčiukų ir kisieliaus. Kūčiukų į treniruočių stovyklas kartais atsiveža, o štai kisieliaus jau seniai ragavo.
Tačiau tradicijos dovanoti dovanas per Kalėdas biatlonininkai laikosi. Žinoma, ir artimieji atsiunčia dovanų, bet ir komandos draugai vieni kitiems dovanoja dovanas. Pernai biatlono rinktinė pradėjo naują tradiciją: ne tik traukė, kuriam komandos draugui dovaną dovanoti, bet ir sumą, už kurią tą dovaną turi nupirkti. Sumos buvo įdomios. Pavyzdžiui, 6 eurai ir 13 centų.
Kaip įrodymą, kad dovana būtent tiek ir kainavo, buvo būtina pridėti pirkimo čekį. „Aš kitam biatlonininkui Vytautui Stroliai pirkau eterinių aliejų pirčiai, man treneris Meelis Aasmae padovanojo arbatos, kurią mėgstu labiau nei kavą“, – pasakojo T.Kaukėnas.
