Bet štai kur problema – daugeliui strateginių sporto šakų žadėtas pinigų lietus virto sausra. Pritaikius naujuosius Kūno kultūros ir sporto departamento (KKSD) priimtus finansavimo kriterijus didžiajai daliai rimtų federacijų buvo nurėžtas finansavimas, o pinigais švaistytis galės tokios organizacijos kaip rankų lenkimo ar sportinės žūklės atstovai.
Ne vieną garsią pergalę į Lietuvą parvežę penkiakovininkai apskritai buvo „nužudyti“ – jiems skirta 200 tūkst. eurų biudžetas mažesnis nei praėjusiais metais.
„Sporto finansavimo sistemą pertvarkėme ir tikslai yra aiškūs – skaidrumas ir viešumas bei efektyvus lėšų panaudojimas“, – E.Jakilaičio vedamoje laidoje tikino Kūno kultūros ir sporto departamento direktorius Edis Urbanavičius.
Tačiau jam aiškiai buvo duota suprasti, kad neva aiškūs ir suprantami tik KKSD kriterijai veda į sporto aklavietę, iš kurios galima bus išeiti gerokai aplamdytais ir tikrai ne pajėgiais.
„Negarantuoju, kad į Tokijo olimpiadą mūsų parolimpiečiai išvažiuos. Departamento pozicija diskriminacinė – įsivaizduokite, mes patys esame atsakingi už medikų parengimą“, – rėžė tiesiai šviesiai į akis KKSD vadovui E.Urbanavičiui Parolimpinio komiteto prezidentas Mindaugas Bilius.
„Aš nesu tikra, kiek mes išties turėsime sportininkų Tokijaus žaidynėse, nes su tokiu finansavimu ir su tokiais kriterijais mes rizikuojame netektų pačių geriausių sportininkų, kurie tikrai išsivažinės. Kaip ir treneriai“, – pridėjo Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentė Daina Gudzinevičiūtė.
Savo tiesas apie finansavimo kriterijus ir gautą biudžetą papasakojo ir šalies plaukikai, kurie pastaruosius ketvertą metų yra vieni iš svarbiausių medalių pasaulio ir Europos čempionatuose kalviai.
„Ką mes laimėjome Universiadoje, Europos plaukimo čempionate trumpajame take, ar kituose turnyruose – visi pasiekimai tampa niekiniai arba už juos duodami maži taškai. Dabar vienas meistriškumo taškas yra lygus 64 eurų.
Keisti būna skaičiavimai: mūsų estafetė laimėjo vos 14 vietą čempionate, tačiau jie buvo keturi sportininkai ir federacijai pastarųjų pasirodymas po iškovotų taškų atnešė daugiau kaip 500 eurų, Tuo tarpu Rūta Meilutytė su savo septintąja vieta buvo „apdovanota“ tokiais taškais, kurie verti tik 200 eurų. Tai patys suprantate, kokia linkme eis visi – rinks masiškai taškus, o ne galvos apie medalius“, – kalbėjo Lietuvos plaukimo federacijos prezidentas Emilis Vaitkaitis.
„Taisytinos vietos bus. Matome, kad reikia šį bei tą patvarkyti. Taip, reikia mokėti už medalius, bet ir reikia ir už masiškumą mokėti. Bet jau esmė: dabar jau yra aiškūs kriterijai, pagal kuriuos mokami pinigai federacijoms“, – aiškino Kūno kultūros ir sporto departamento vadovas E.Urbanavičius.
„Trejus metus nebuvo aiškių kriterijų? Tai kaip tuomet jūsų vadovaujama KKSD visą tą laiką dalino pinigus?“, – replikavo LTOK prezidentė D.Gudzinevičiūtė.
„Paklauskime, ar parolimpiečiai žino kriterijus, pagal kuriuos jie gauna pinigus? Mes nedalyvavome jūsų strateginiame kriterijų aptarime. Noriu paklausti – ar yra kriterijai, pagal kuriuos skiriami pinigai neįgaliųjų sportui. Dabar skiriama apie 516 tūkst. eurų, bet niekur nemačiau, kur būtų oficialiai įrašyta apie kriterijus parolimpiečiams“, – klausė Parolimpinio komiteto prezidentas Mindaugas Bilius.
Be abejo, pirmadienį forume kalba ėjo ir apie Lietuvos olimpinio sporto centro reformą, po kurios neliko nė vieno ten dirbančio mediko.
„Mus pamiršo, kad mes egzistuojame. Mes atleisti – nežinau, kaip visos mažosios federacijos galės samdytis gerą profesionalų mediką. O dar blogiau – aš nežinau, kas važiuos į olimpiadas. Juk medikų darbas ten yra komandinis – kas dabar vyks, jei visi atleisti“, – klausė nuo 1996-ųjų žaidynių olimpinės rinktinės medikas Dalius Barkauskas.
„Mes siūlėme LTOK perimti olimpinį sporto centrą“, – atkirto E.Urbanavičius.
Tačiau tuoj pat antausį KKSD vadovui rėžė LTOK prezidentė.
„Mums buvo pasiūlyta nuomotis patalpas, o ne perimti. Jūs kalbėjote apie tai, kad medikai ir treneriai olimpiniame centre dirbs finansuojami federacijų. Pernai šiuolaikinė penkiakovė gavo 350 tūkst., o šiemet tik 131 tūkstantį. Kiek aš žinau, LOSC mokos fondas treneriams praėjusiais metais buvo 80 tūkst. Kas liks federacijai“, – kalbėjo Daina Gudzinevičiūtė.
„Tai jei valstybė ilgus metus investuoja į gerus specialistus, kuria visiems tinkantį sporto centrą, jei kurią gerą sistemą, kam reikia viską keisti?, – nusistebėjo vedantysis E.Jalikaitis.
„Ne valstybės funkcija turėti medikus ir aprūpinti jais sportininkus ir federacijas. Jie turi turėti savo savo vietą ir tobulėti ten“, – savo mintį, kodėl pakeista LOSC veikla teigė E.Urbanavičius.
„Ar normalu, kad parolimpiečiai neturi nė vieno sporto mediko“, – piktokai paklausė M.Bilius, kalbėdamas, kad jis planavo, jog parolimpiečiai galiausiai turės medikų pagalbą LOSC.
„Tai jūsų rūpestis“, – atrėžė E.Urbanavičius.
