Bet V.Strolia irgi pagerino savo rezultatą, tik šis – gerokai kuklesnis.
25 metų anykštėnas 10 km sprinto varžybose buvo 49-as, o 14,5 km persekiojimo lenktynes baigė 43-as.
„Gerai, kad pavyko pakilti, bet gaila, kad nepataikiau kelių šūvių. Kad ir tas paskutinis – taip norėjau pataikyti. Tačiau šiek tiek pritrūko. Nėra taip, kad jausčiausi „super“, o kadangi pavyko pakilti, tai galima tuo šiek tiek ir pasidžiaugti“, – šyptelėjo sportininkas.
Tikslas – žiūrėti savęs
T.Kaukėnas persekiojimo varžybose užėmė 13-ąją vietą, o tai – naujas Lietuvos biatlono rekordas. Sekmadienį jis buvo 17-as.
V.Strolia persekiojimo lenktynėse vylėsi šaudyti taikliau – klaidų nepadaryti pavyko tik antrajame ugnies ruože gulint. Iš viso jis prašovė keturis kartus – kartą gulint ir triskart stovint.
Persekiojimo lenktynėse yra keturi ugnies ruožai.
„Taktika buvo važiuoti savo tempu, o ne kažkieno kito. Man nepavyksta šliuožti kito žmogaus tempu, užsikabinti. Dažniausiai šliuožiu savo tempu. Tikslas buvo nesiblaškyti ir kuo mažiau klysti“, – kalbėjo V.Strolia.
V.Stroliai tai – antrosios olimpinės žaidynės. Sočyje jis buvo slidininkų stovykloje, tačiau vėliau perėjo į biatloną.
Lietuvos žiemos sporte garsios Strolių giminės atstovas Pjongčange pasirodys dar dvejose rungtyse – 20 km individualioje ir mišrioje estafetėje.
„Abi svarbios. Ir ten, ir ten reikia gerai startuoti. Kiekvienoje rungtyje noriu viską padaryti, kuo geriau“, – pabrėžė V.Strolia.
Prašovė per vėją
V.Strolia dar sekmadienį kalbėjo, kad net pats nesitikėjo tokio gero T.Kaukėno rezultato. O dabar ir vėl sveikino kolegą.
„Galima padėkoti Tomui už tai, kad esu čia. Iš jo išmokau daug pamokų. Su jo pagalba subrendau kaip sportininkas. Jis padeda ne dėl treniravimosi sistemos, nes mūsų metodikos skirtingos, bet galiu padėkoti už psichologinę pagalbą.
Persekiojimo lenktynėse nebuvo nė vieno pro šalį neprašovusio biatlonininko. Kartą nepataikė ir čempionu tapęs Martinas Fourcade'as. Jis startavo iš aštuntosios pozicijos, bet buvo laikomas favoritu.
Visą dieną Pjongčango žaidynes siūbavęs vėjas trukdė ir V.Stroliai, tačiau kaltinti vėjo jis nenorėjo.
„Sąlygos buvo gan geros. Gal man pasisekė, nes nebuvo didelių gūsių. Pirmame ir trečiajame šaudymuose jis buvo užėjęs, tačiau greitai nurimo. Tiesiog pralaukiau. Tik stovint pirmas nepataikytas šūvis ir buvo dėl vėjo, nes kai iššoviau, mane į šoną „užnešė“, – kalbėjo V.Strolia.
