Vasario 16 dieną Lietuvos slidininkai tikėjosi Šimtmečio proga šaliai įteikti smagią dovaną, tačiau 15 kilometrų laisvu stiliumi varžybos tapo kančia.
M.Strolia užėmė 94-ąją vietą tarp 116-os finišą pasiekusių sportininkų. Sportininkas paskutinėje atkarpoje iš visų jėgų bandė nors kiek padidinti greitį, tad po finišo jam svaigo galva.
M.Vaičiulis buvo 96-as ir rezultato net nevertino. Sportininkas atskleidė, kad jaučia stiprų blauzdos skausmą, tad svarstė apie pasitraukimą, bet kartu norėjo ir laimėti kovą su savimi.
Po starto pajuto skausmus
M.Vaičiulis startavo iš 102-osios pozicijos, tad jam dar pavyko šiek tiek pagerinti rezultatą. Sportininkas nuo čempiono šveicaro Dario Cologna atsiliko 7 min. 9,1 sek.
Sidabrą laimėjo norvegas Simenas Kruegeris, o bronza atiteko olimpiniam sportininkui iš Rusijos Denisui Spicovui.
Bet M.Vaičiuliui trasoje ne varžovai ar Vasario 16 diena galvoje buvo.
V.Dranginio nuotr.
„Pirmasis ratas buvo neblogas, tačiau prasidėjus antrajam pradėjo stipriai skaudėti blauzdą, pasakojo M.Vaičiulis. – Nuo 4-5 kilometro iki finišo jaučiau didelį skausmą ir visada kovojau su mintimis, kad baigčiau trasą, nes galiu. Tai mane ir vedė. Tai buvo tik kova su savimi. Varžovai nerūpėjo, nes žiauriai skaudėjo koją, tad buvo visokių minčių.“
Norėjo baigti varžybas
M.Vaičiulis neslėpė, kad svarstė tiesiog nutraukti lenktynes. Olimpinių žaidynių debiutanto dar laukia svarbi rungtis, kurią sportininkas vadina pagrindine – vyrų komandų sprintas. Jos vyks vasario 21 dieną.
„Svarsčiau, ar nebus kojai kas nors blogiau. Buvo visokių minčių, – teigė M.Vaičiulis. – Dar prieš savaitę man pradėjo skaudėti kairės kojos blauzdą. Taip ir nenustojo. Kalnai ilgi, daug darbo ir kažkas negerai su koja. Neatsistato koja. Kerta ją, su kiekvienu žingsniu jaučiau skausmą. Buvo sunku ir skaudėjo.“
M.Vaičiulis komandinėse sprinto varžybose tikisi būti sveikesnis ir parodyti geresnį rezultatą. Slidininkas ten pasirodys kartu su M.Strolia.
„Galvojau, kad nebūtų taip, kad neatsistatysiu iki svarbiausių startų. Mano pagrindiniai nuotoliai – trumpesni, tad šias lenktynes galima pavadinti gera treniruote prieš kitas varžybas, – sakė M.Vaičiulis. – Tikiuosi, kad viskas bus gerai.“
Padarė viską, ką gali
M.Stroliai varžybos klostėsi irgi blogai. Jis startavo 92-as, tad rikiuotėje krito žemyn. Nuo lyderio jis atsiliko 6 min. 47,5 min. Sportininkas teigė, kad nesuprato, kas nutiko. Po varžybų slidininkas neslėpė, kad svaigo galva.
„Gerai, taip ir turi būti, – sakė jis. – Viskas klostėsi įdomiai. Sąlygos – geros, o trasa – greita. Tai buvo ir mano, ir Modesto naudai. Pradėjau lengvai ir su atsarga, bet antrajame rate pajutau, kad bus sunku išlaikyti greitį. Trečiojo pradžioje pagalvojau: „Negali būti, kad dar tik pusė trasos pravažiuota.“ Šis ratas buvo sunkiausias. Atrodė, kad baigiau viską nukirsti. Bet ketvirtajame atidaviau viską, kiek įmanoma. Po finišo jaučiasi, kad pykina ir galva sukasi, bet žinau, kad padariau viską, kiek esu pasiruošęs.“
M.Strolia jau po dviejų rungčių kalbėjo, kad jaučia nuovargį. 1,4 km sprinto atrankoje M.Strolia nepateko į ketvirtfinalį – užėmė 65-ąją vietą. Modestas tada finišavo 44-as, bet irgi liko už ribos. M.Strolia sekmadienį dalyvavo skiatlono varžybose, kur užėmė 63-ą vietą.
Įkvėpė ir Šimtmetis
M.Strolia tikisi, kad iki komandinio sprinto jam pavyks pailsėti ir atgauti jėgas.
„Nuovargis – normalus. Kaip ir po treniruočių, kur padarai ir daugiau. Gal ne tiek vienu kartu. Norėtųsi važiuoti greičiau, tačiau bus keturios dienos, o to turėtų užtekti iki komandinio sprinto. Pabandžiau paskutiniame rate paskutinį kaltą, kad žinočiau, kokiu žingsniu į jį eiti. Žiūrėsime, kaip ten sekasi. Ilgi nuotoliai – per ilgi, trumpi – per trumpi, tad gal komandinės varžybos bus pats tas“, – sakė M.Strolia.
Susiję straipsniai
Sportininkas pabrėžė, kad paskutiniame rate jėgas sukaupė ir dėl Lietuvos šimtmečio. Taip jis norėjo paminėti Lietuvos šventę.
„Su varžybomis tai susiję mažai, bet kalbėjome su kolegomis ir pasakiau, kad kiekvieną ratą važiuosiu kaip už kiekvieną Nepriklausomybę. Paskutiniame rate ir pagalvojau, kad reikia kovoti už Lietuvą. Jeigu mirčiau, tai reiškia lemta mirti tame rate, – sakė M.Strolia ir nusijuokė. – Žinojau, kad nemirsiu, bet žinojau, kad bus labai sunku.“