„Svajonė“, – apie galimybė čiuožti toje pačioje trasoje su garsenybe sakė 18-metis Lietuvos kalnų slidininkas, kuriam Pietų Korėjoje svajonės pildėsi viena po kitos.
Juk olimpinis startas buvo didžioji nuo devynerių Šveicarijoje gyvenančio A.Drukarovo svajonė.
Buvo greitesnis
Sekmadienį didžiojo slalomo varžybose olimpinėse žaidynėse debiutavęs sportininkas bendroje įskaitoje užėmė 59-ąją vietą tarp 75 finišą pasiekusių sportininkų.
Nuo savo dievuko M.Hirscherio jis atsiliko 20,15 sek.
„Šįkart daugiau mažiau atsilikau, – sakė A.Drukarovas. – Galbūt antrajame nusileidime buvo daugiau posūkių. Pirmoji trasa pagal trajektorijas buvo daug greitesnė. O dabar buvo daugiau posūkių.“
Po pirmojo nusileidimo nuo to paties austro A.Drukarovas atsiliko 11,71 sek. Tada jis buvo 68-as. 24-i sportininkai net nepasiekė pirmojo finišo.
„Per pirmąjį nusileidimą važiavau atsargiau, nes treneriai sakė, kad reikia leistis dėl finišo, juolab, kad daug žmonių iškrito. O antrajame pabandžiau paspausti gazą. Važiavimas buvo geresnis ir esu patenkintas. Žinau, kur tobulėti ir ties kuo reikia dirbti. Man buvo didelė garbė čiuožti trasoje, kur M.Hirscheris iškovojo antrąjį aukso medalį“, – kalbėjo A.Drukarovas.
Nenorėjo nuvilti Lietuvos
A.Drukarovas jau po pirmojo nusileidimo neslėpė, kad norėjo „spausti gazą“. Jaunojo kalnų slidininko akys degė noru leistis greičiau.
„Per mažai rizikuoju. Reikėjo daugiau rizikuoti“, – sakė sportininkas.
Tačiau A.Drukarovas puikiai supranta, kad dar yra jaunas, todėl jam būtina fiksuoti finišą ir semti tiek patirties, kiek tik įmanoma. Būtent treneriai jam ir nurodė nebandyti vaidinti herojaus, o protingai dirbti darbą.
„Jeigu nepasieksi finišo, nebus jokio rezultato. O tada ką darysi? Būtų gaila, nes važiuoju už Lietuvą. Noriu, kad mano mama ir kiti lietuviai, kurie ateityje slidinės, matytų mano rezultatus. Aš noriu juos gerinti, – sakė A.Drukarovas. – Dar turiu laiko.“
Jaudulys trukdė užmigti
A.Drukarovas pasakojo, kad trasa – sudėtinga, o ir be to jis turėjo rūpesčių. Jėgų ar miego stygiumi jis nesiskundė, bet olimpiadoje debiutavęs sportininkas neslėpė – naktis buvo sudėtinga.
„Labai jaudinausi. Nežinojau, kur dėtis. Treneriui prieš pirmą važiavimą pasakiau gal vieną žodį. Ne kiekvieną dieną tokios varžybos. Juk čia startuoti su legendomis, o jos gerai varo. Ir man norisi gerai pavaryti, bet tuo pačiu metu norisi pasiekti finišą. O tai padaryti – labai sunku. Pažiūrėkite, kiek žmonių iškrito“, – sakė kalnų slidininkas.
Su jauduliu jam reikėjo kovoti ir prieš antrąjį startą, tačiau jo buvo žymiai mažiau. A.Drukarovas jau geriau žinojo trasos paviršiaus paslaptis, o dar prieš savo startą prasiblaškė kartu su kitais laukiančiais kalnų slidininkais.
Visi jie susibūrė prie televizoriaus, per kurį stebėjo, kaip į triumfą čiuožė M.Hirscheris, kuris prieš tai laimėjo dvikovės rungtį.
„Tai buvo istorinis momentas. Visi pažįstame Marcelį ir žinome jo istoriją. Tik praėjusią savaitę jis iškovojo pirmąjį olimpinį auksą, nors pasaulio taurėje triumfavo jau 55 kartus. Jam šis medalis buvo itin svarbus. Visi buvome prie televizoriaus, – pasakojo A.Drukarovas. – Labai norėjau pamatyti, kokią lyderiai trajektoriją naudoja ir kaip jie važiuoja. Žiūriu pasaulio taurės varžybas, nes noriu pamatyti, kaip jie juda, stovi ant slidžių. Tai – labai svarbu.“
Puiki proga treniruotėms
A.Drukarovas visada dega noru leistis iš visų jėgų, kiek tik gali, tačiau tai dažnai ir tampa didžiausia kalnų slidininkų klaida. Greitos trasos pavojų pateikia ir geriausiems, tad Andrejui teko kovoti ir su savo noru.
„Reikėjo rizikuoti. Reikia visada rizikuoti, nes be rizikos nebus rezultatų, o mums juk jų ir reikia, – sakė A.Drukarovas. – Bet antrajame nusileidime pralaimėjau jau mažiau.“
Dabar jis iš visų jėgų ruošis slalomo rungčiai. A.Drukarovas pabrėžė, kad stengiasi išnaudoti kiekvieną progą treniruotis.
„Atvažiavau ir treniruotis, nes Europoje tokių dangų niekur nepamatysi. Tokios dangos – labai brangios. Viskas paruošta su vandeniu, tad trasos – kietos. Jos kietesnės nei betonas. Mums labai svarbu slidinėti ant tokio kietumo dangų. Man svarbu ir gerai pasitreniruoti, nes noriu grįžti į Europą ir padidinti FIS taškus“, – apie Tarptautinės slidinėjimo federacijos taškų kraitį kalbėjo A.Drukarovas.
Dar bandys pasiekti tikslą
M.Hirscherį jis pamatys ir slalomo varžybose, kurios laukia ketvirtadienį. Austras sieks trečiojo aukso medalio, o Andrejus – rezultato, apie kurį kalbėjo dar lėktuvu keliaudamas į Pietų Korėją.
„Bandysiu važiuoti greičiau ir pagerinti rezultatą. Noriu pasiekti savo tikslą – patekti į 40-uką, o tai slalome įmanoma. Turiu tris dienas, todėl gerai pasiruošiu ir varysiu“, – optimizmo neprarado kalnų slidininkas.
Dabar jis tikisi gauti daugiau laisvės, nes jau pasiekė finišą ir įrašė save į olimpinių žaidynių istoriją.
„Niekada to neužmiršiu“, – dar po pirmojo nusileidimo sakė jis.
Tramplinai padarė savo – intrigos neišvengta
Kalnų slidinėjimo varžybos pateikė ir įdomių staigmenėlių. Štai pirmajame nusileidime norvegas Henrikas Kristoffersenas buvo 10-as, bet pagrindiniu M.Hirscherio varžovu pasaulio taurėje buvęs sportininkas per antrąjį nusileidimą suspindėjo. Jo laikas buvo geriausas, tačiau bendroje įskaitoje pranokti austro nepavyko – nuo jo sidabro laimėtojas atsiliko 1,27 sek.
Prancūzas Alexis Pinturault pirmajame nusileidime buvo antras, tačiau per antrąjį nusileidimą suklydo ir užėmė 12-ąją vietą. Jam atiteko bronzos medalis. Norvegas Leifas Kristianas Nestvold-Haugenas graužėsi gerokai labiau – pirmajame nusileidime užėmęs trečią vietą per antrąjį jis buvo 25-as ir užėmė 8-ąją vietą.
O štai gerai pradėjęs italas Riccardo Tonetti krito ir nebaigė antrojo nusileidimo, nors pirmajame buvo ketvirtas.
2014 metų olimpiadoje auksą laimėjęs ir triskart pasaulio čempionu prieš M.Hirscherį tapęs amerikietis Tedas Ligety net nepateko į dešimtuką. Bendroje įskaitoje jis užėmė 15 vietą (20 ir 14).
Antrajame nusileidime prie iškritusių sportininkų prisidėjo 10 sportininkų.
A.Drukarovas tai paaiškino paprastai – trasa yra labai sudėtinga ir turi daugybę tramplinų.
„Nesu tiek matęs, – sakė Italijoje besitreniruojantis sportininkas. – Nežinau, ar tai natūralūs tramplinai, ar jie specialiai juos sukūrė, tačiau trasa – sunki. Vieta, kur vyksta slalomo startas, priekyje nieko nematai. Dabar padariau ten klaidą, tačiau nieko tokio. Sunku dėl to, nes nematai, kur yra kiti vartai. Važiuoji ir privalai žinoti, kur tavo trajektorija.“
