Trečiadienį Pjongčango olimpinėse žaidynėse Lietuvos slidininkams vyrų estafetės sprinto pusfinalis baigėsi nesėkmingai. Vankuveryje jie buvo 18-i, o dabar 25-i.
„Čia buvo gerokai daugiau komandų nei Vankuveryje. Dabar buvo 28 komandos, o mūsų reitingas – pats blogiausias. Bet yra kaip yra“, – sakė M.Vaičiulis.
Jam olimpinės žaidynės jau baigtos, o estafetę kankyne vadinęs M.Strolia šeštadienį varžysis 50 km masinio starto klasikiniu stiliumi varžybose.
Po gero starto – dideli vargai
Lietuvos rinktinei pavyko šiek tiek pagerinti savo pozicijas. Laisvojo stiliaus varžybose, kuriose slidininkai šliuožia po tris kartus, lietuviai pasirodė pirmajame pusfinalyje. Jie iš 14 komandų užėmė 12-ąją vietą.
Estafetę M.Strolia ir M.Vaičiulis įveikė per 17 min. 41,73 sek. Nuo lyderių olimpinių atletų iš Rusijos jie atsiliko 1 min. 42,89 sek.
Lietuvos komanda savo pusfinalyje pranoko Pietų Korėjos ir Turkijos slidininkus.
„Lenktynės prasidėjo gan pajėgiu tempu. Pirmajame rate dar turėjau jėgų ir normaliai jaučiausi. Šliuožiau gyvybingas, bet antrasis ratas buvo sunkesnis. Tada apleido jėgos ir trečiajame kojos buvo pavargusios. Trečias ratas buvo pragaras. Kentėjau ir stengiausi, kad manęs nepavytų iš paskos važiavęs varžovas, – pasakojo M.Vaičiulis. – Sunku, bet kaip galėjau, taip pravažiavau.“
Ant šalto sniego ilgai gulėjęs M.Strolia pasakojo, kad laukdamas paskutiniojo rato jautė didelį jėgų stygių.
„Pradžioje važiuoti buvo žiauriai lengva. Galvojau, kad reikia važiuoti lengviau ir ekonomiškiau. Po pirmojo rato buvo gera, bet perdavus estafetę pradėjau jausti, kad tas blogumas tik artėja. Antrajame jau prasidėjo sunkumai, o po jo buvo mintis: „Negrįžk. Prašau niekada negrįžk.“ Tos kelios minutės praėjo tarsi sekundės. Bet pamačiau Modestą, jis perdavė estafetę ir aš pagalvojau, kad reikia kažkaip išlaikyti pozicija, kad darbas nenueitų veltui.“
Gali prireikti medikų konsultacijos
M.Vaičiulis dar po 15 km laisvuoju stiliumi varžybų pasakojo, kad jam ėmė stipriai skaudėti blauzdą. Sportininkas vylėsi, kad skausmas iki estafetės dings, tačiau taip nenutiko. Sveikata tik pablogėjo.
„Šiandieną jos – šiaip sau, – pasakojo 28 metų slidininkas. – Dariau ir pratimų, bet atsistoju ant slidžių ir dabar jau pradeda abi kojas skaudėti. Galbūt nėra tinkamas reljefas. Net nežinau. Tačiau apie tai per varžybas negalvojau. Stengiausi padaryti tai, ką galėjau geriausiai. Apie kojas per daug negalvojau. Jos buvo tarsi nuošalyje.“
Panašu, kad M.Vaičiuliui gali tekti sugrįžus į Lietuvą rimčiau pasikonsultuoti su medikais.
„Nežinau. Kažką turbūt reikės daryti, bet reikės pasitarti su treneriais ar gydytojais. Pažiūrėsime, ką pasakys“, – teigė slidininkas.
Vyko išgyvenimo žaidimas
M.Stroliai dabar būtina kuo greičiau atsigauti. Sportininkas jau po 15 km laisvuoju stiliumi varžybų kalbėjo, kad buvo priverstas iš savęs išspausti viską, – tada slidininkas po finišo šiek tiek siūbavo, jam svaigo galva.
„Žinau, kad turiu jėgų ir raumenis, kurie gali padėti, bet jie nepadėjo. Tie raumenys tapo sunkia mase, kurią teko nešti. Paskutinis ratas nebuvo kova, o išgyvenimas, bandymas nemirti. Bet girdėjau už savęs esantį varžovą, todėl bandžiau išlaikyti atstumą, – pasakojo po 6 metų į didįjį sportą sugrįžęs 31 metų slidininkas. – Aš supratau, kad mano finišas buvo po antrojo rato. Trečias ratas buvo kankynė. Po jo buvo bloga. Tiesiog spaudė galvą. Visas kūnas tarsi sirgo.“
M.Strolia po finišo išties atrodė rimtai pavargęs – jis ilgai gulėjo, o tada atsiklaupė kniūbsčias. Sportininkas pasakojo, kad jausmas buvo toks, tarsi reikėtų kviesti medikus.
„Tačiau aš buvau su tuo susidūręs per treniruotes. Man trūko ilgesnių tarpų, kad išsivaikščiotų rūgštys ir nuodai, susikaupę kūne. Žinojau, kad jeigu truputėlį pajudėsiu, viskas išsivaikščios, nes kūnas pripras. Dabar jau pradedu ir kojas jausti, ir kvėpuoti normaliai. Nepamenu, kad kada nors būtų buvę taip sunku, kaip šiandieną“, – pasakojo M.Strolia.
Galynėjosi su kalnu
Abu sportininkai pasakojo, kad Pjongčango olimpiada juos pasitiko su sudėtinga trasa. M.Vaičiulis pirštu rodė į kalnus, kurie metė tokį iššūkį, po kurio reikėdavo atgauti kvapą.
„Po pirmojo kalno – greitas nusileidimas, o tada – labai sunkus antrasis kalnas. Kojose atsiranda rūgštys ir būna labai sunku. Per pirmuosius du ratus taip nesijautė, bet kai trečiąjį kartą užvažiavau į pačią viršūnę, tai leidžiantis per posūkius turėjai leistis stačiomis kojomis. Kojos būna medinės. Pagrindinė mintis buvo nenugriūti. Kojos buvo tarsi užmuštos“, – sakė M.Vaičiulis.
M.Strolia įsitikinęs – kartu su Modestu jie buvo labai gerai pasiruošę estafetei. Jie ir anksčiau čia žadėjo gerą rezultatą, bet pradėję šliuožti greitai neteko jėgų.
„Važiuojant norisi nugriūti, o reikia į kalną nugriūti, vietą išlaikyti. Jausmas buvo labai keistas, – kalbėjo M.Strolia. – Dabar estafetėje pasikeitusios tendencijos. Čia daugiau dalyvauja ilgesnių nuotolių slidininkai. Jie nuo pradžių važiavo greitu tempu, tad mums, sprinteriams, nesunku vieną ar antrą ratą taip pravažiuoti, bet tai per aukštas tempas išlaikyti visus ratus. Pradėjome sau per greitai, todėl neužteko jėgų trečiajam ratui“.
Svarsto apie karjeros pabaigą
M.Strolios laukia ir paskutinė – penktoji žaidynėse – rungtis. Sportininkas 15 km laisvu stiliumi varžybose užėmė 94-ąją vietą, skiatlone buvo 63-as, o vyrų sprinte klasikiniu stiliumi liko 64-as.
Prieš 50 km masinio starto varžybas M.Strolia kalbėjo optimistiškai.
„Užduotis – važiuoti grupėje, tik atsargiau ir lengviau. Paskutiniuose kilometruose reikės bandyti nuo grupės pabėgti. Ar tai bus 5-ojo ar 3-ojo dešimtuko grupė, pamatysime, – teigė slidininkas, kuris nerimo dėl jėgų stygiaus nejaučia. – Turėsime kelias dienas pailsėti. O šis startas buvo labai sunkus, todėl reikia pajudėti, kad išskaidyčiau pieno rūgštis. Nesijaučiu pavargęs. Reikia emociškai nusiteikti. 50 kilometrų pravažiuoju per treniruotes, o klasikinis stilius – mano. Turėtų būti visai gera kova.“
O M.Vaičiuliui uždarius Pjongčango žaidynes reikės pagalvoti ir apie tai, ar likti šiame sporte. Sportininkas nėra tikras, ar pasirodys ir Pekino žiemos žaidynėse.
„Gyvenime yra ir kitų dalykų, kuriuos noriu išpildyti. Dar nežinau. Viską parodys ateitis. Pažiūrėsime, kaip bendrausime su federacija, kokie bus tikslai. Prie sporto augu ir gyvenu, todėl kažkiek liksiu, bet nežinau, kokiam laikotarpiui, – sakė jis. – Viskas priklausys nuo žmonių, kurie norės padėti ir tęsti karjerą.“
M.Vaičiulis 15 km laisvuoju stiliumi varžybose buvo 96-as, o sprinte – 44-as.
