Bet Rusija prašovė dukart.
Pjongčango olimpines žaidynes jau spėjo sudrebinti keturi dopingo skandalai, bet du iš jų sukėlė didelę audrą.
Be vėliavos ir savo šalies himno į olimpines žaidynes įleisti specialią IOC patikrą įveikę Rusijos sportininkai neišlaikė testo – du iš jų buvo sučiupti vartoję dopingą.
Penktadienį į jau ir taip didelę liepsną žibalo įpylė ir bobslėjaus rinktinės narė Nadežda Sergejeva – dopingo kontrolės pareigūnai 12-ąją vietą dviviečių varžybose užėmusią sportininkę pasirinko atsitiktiniu būdu.
Pirmasis netaiklus šūvis per „progą kurti švarią istoriją“ nuaidėjo anksčiau – ir čia gerokai nukentėjo ir niekuo dėti sportininkai.
Tiki pavydo versija
Kartu su žmona akmenslydžio mišrių porų varžybų bronzą iškovojęs Andrejus Krušelnickis stiprinosi nuo 2016 metų uždraustu meldoniumu.
Jų iškovota bronza bus įteikta to nusipelniusiai Norvegijos komandai, bet rusai įsitikinę – A.Krušelnickis tiesiog negalėjo vartoti meldoniumo.
„Situacija labai kvaila. Netgi dozė parodė, kad jis negalėjo meldoniumo vartoti nuolat. Tai vienkartinė dozė. Suprantu, kad jis turi būti nubaustas. A.Krušelnickis jau prarado medalį bei 12 milijonų rublių (172 tūkstančiai eurų). O tai – geras butas Sankt Peterburge, kur jis gyvena su savo žmona“, – kalbėjo „Sovietskij sport“ žurnalistas P.Lysenkovas.
Jam pritarė ir „KHL TV, „Match TV“ ir „Sport FM“ sporto žurnalistė Darija Mironova.
„Kartais žmonės pradeda pavydėti ir ima elgtis neprognozuojamai. Aš labai norėčiau tikėti tuo, kad kam nors nepasisekė ir iš pavydo taip pasielgė. Juk pavydūs žmonės gali viską sugadinti. Praeityje taip yra nutikę, tad gali ir dabar“, – sakė D.Mironova.
„Užteks dramos“
Du dopingo atvejai Rusiją įstūmė į nepavydėtiną padėtį – IOC buvo pažadėjusi šaliai leisti per uždarymo ceremoniją nešti savo vėliavą, jeigu šalis tinkamai elgsis. Užteko A.Krušelnickio atvejo, kad tarptautinė bendruomenė sukiltų prieš rusus – juk tokio įžūlaus atvejo niekas negalėjo tikėtis.
Dopingo kontrolieriai visada tikrina medalius gavusius sportininkus, tad P.Lysenkovas tiki Rusijoje labai greitai paskleista ir įsitvirtinusia teorija.
„Jis – kaltas, tačiau čia yra du svarbūs momentai. Pirmiausia, reikia ištirti, kaip meldoniumas pateko į jo maistą ar gėrimą. Veikiausiai jį turės ginti teisininkai, – kalbėjo sporto žurnalistas. – Antra, galbūt jis kažkaip pavartojo draudžiamos medžiagos, bet nežinojo, kad tai – meldoniumas. Vyks tyrimas ir bus išaiškinta, ar tai klaida, bet mes turime žinoti, kad rinktinei nieko nenutiks.“
Rusijoje versiją, kad sportininkas buvo pakištas, iškėlė šalies sporto ministras Pavelas Kolobkovas, tačiau Vakarų žiniasklaida net neketino patikėti tokia versija.
Štai „New Jersey Real-Time“ žurnalistas rėžė: „Rusija nesupranta IOC žinutės. Po Sočio žaidynių tapo aišku, kad jie ir toliau pažeidinės įstatymus ir vartos draudžiamus preparatus. Rusija vartos dopingą. Tai – visiškai aišku.“
„Užteks dramos. Mes visi supratome esmę. Tas draudimas Rusijai man primena Holivude aidinčius seksualinio priekabiavimo skandalus. To tiesiog per daug. Jau pasiekėme tašką, kai galvoji, ar kada nors visa tai baigsis? Tai vargina. Jau nebenoriu apie tai galvoti“, – sakė D.Mironova.
Vėliava nėra svarbi
Bet tai, kas Rusijai kelia klausimų, kitiems – labai aišku. IOC dabar turės nuspręsti, ar leisti Rusijai kelti vėliavą ir vargu, ar organizacija bus suprasta, jeigu taip nutiks.
Bet D.Mironova tik šypsosi.
„Vėliavos varžybose ar per atidarymus, uždarymus – politika, o manęs tai nežavi. Jeigu nėra vėliavos – nieko tokio, juk kalbame apie sportą. Tai rūpi valdininkams, o ne man“, – sakė D.Mironova.
Ir ji iš dalies teisi. Pjongčango olimpinėse žaidynėse tik rusų sportininkai turi keistą pavadinimą, ir tik jie negali turėti savo šalies vėliavos.
Rusijos sirgaliai čia jaučiasi labai laisvai. Tai parodė ne tik lrytas.lt reportažas iš rusų „Sporto namų“, bet ir rusų aistruolių elgesys – per varžybas jie į viršų kelia savo šalies ar SSRS vėliavą ir skanduoja šalies vardą.
„Sirgaliai ir toliau šaukia „Rusija“. Net NBC komentatoriai sako „Rusija“. Niekam tai nerūpi, nes olimpiadoje svarbiausia – sportas“, – kalbėjo D.Mirinova.
Laukia itin svarbaus sprendimo
Rusijos sirgalių elgesys kėlė pyktį ir vertė klausti, ar IOC draudimą išties galima vadinti draudimu, jeigu skirtumas tarp ankstesnių ir šios olimpiados rusams menkas. Tačiau visas šias temas į šalį nustūmė dopingo skandalas.
Rusija meldžia, kad IOC nepasielgtų taip, kaip nori kitos šalys ir čia jau kalbama ne tik apie leidimą nešti savo vėliavą.
Savaitgalį IOC spręs, ar Rusijos olimpiniam komitetui (ROC) bus leista sugrįžti į olimpinę šeimą.
„Viena, kai kažkokiame centre susirenka 20 sportininkų ir jie vartoja dopingą, bet dabar situacija kita. IOC pati pakvietė 169 rusus ir žinojo, kad visi jie – švarūs. Taip išeina, kad IOC turėtų bausti save“, – versiją dėstė P.Lysenkovas.
Jis nesiryžo spėti, kokį sprendimą priims IOC, bet D.Mironova į ateitį žiūrėjo skeptiškai.
„Dopingo skandalas reiškia, kad draudimas tęsis. O tai reiškia, kad bus dar daugiau skandalų ir dramų. Sportininkai pajust didelį spaudimą. Mūsų sportui bus labai sunku pasiruošti kitai olimpiadai, – sakė ji. – Man dabar per sunku patikėti, kad žmogus per olimpiadą galėtų vartoti dopingą, ypač tada, kai žino, jog jį ir kitus rusus stebi. Tai – kvaila ir Rusija neturėtų kentėti dėl atskirų žmonių klaidų.“
Turi valstybės priešą numeris 1
Tiek P.Lysenkovas, tiek D.Mironova įsitikinę – dėl dopingo atvejų pučiamas pernelyg didelis skandalas, tačiau sutinka, kad tai, kas vyko Sočyje – šokiruoja.
Bet ir čia rusams aišku, kas kaltas – pirštu jie duria į buvusį Maskvos laboratorijos vadovą Grigorijų Rodčenkovą, kuris pabėgo iš šalies ir slapstydamasis JAV papasakojo viską apie rusų valdžios prižiūrėtą dopingo sistemą.
G.Rodčenkovas papasakojo ir apie Sočyje įrengtą slaptą kambarį, ir FSB agentus. Visa tai patvirtino ir nepriklausomi Pasaulinės antidopingo komisijos (WADA) tyrėjai.
Išgirdęs klausimą, ką jis mano apie rusų sprendimą persekioti ir parsivežti G.Rodčenkovą į Rusiją, P.Lysenkovas pirmiausia paklausė manęs, ką aš manau apie šį žmogų. Tik išgirdęs atsakymą, jis paaiškino savo versiją.
„G.Rodčenkovas Rusijoje sukūrė nusikalstamą sistemą. Ir kai priartėjo momentas, kada jo darbai galėjo išaiškėti, jis pabėgo. Jis žinojo, kad bus nubaustas už tokius dalykus.
Dabar jis ir toliau iš to uždirba pinigus. Jo dokumentinis filmas „Icarus“ buvo nominuotas Oskarui. Jis gauna pinigus, įsigijo namus. Jam sekasi puikiai gyventi“, – sakė P.Lysenkovas.
„V.Putinas negalėjo žinoti“
Jau yra įrodyta, kad dopingo sistema rūpinosi ne tik valdininkai, bet ir aukščiausia Rusijos valdžia. Rusijos prezidento Vladimiro Putino patikėtinis Vitalijus Mutko netgi atsidūrė specialiame nepageidaujamų asmenų sąraše. Per dopingo skandalą, V.Mutko sėdėjo sporto ministro kėdėje.
„V.Mutko galėjo žinoti apie šią sistemą, tačiau dėl to nieko nedarė. Tiesiog leido dirbti – svarbiausia, kad būtų rezultatai, – sakė P.Lysenkovas, kuris įsitikinęs, kad atsakomybę privalo prisiimti tik G.Rodčenkovas. – O V.Putinas net negalėjo žinoti apie tai. Juk jis negali žinoti visko, kas vyksta aplink.
Kažkodėl visi galvoja, kad V.Putinas viskuo užsiima – tvarko šalies vidaus politiką, tiekia dopingą, rūpinasi kinu ir viskuo, kuo tik galima.“
Bet paklaustas, kaip buvo įmanoma nepastebėti šitokio mąsto sistemos, P.Lysenkovas negalėjo atsakyti.
WADA organizacijai sugebėjus atkurti Sočio žaidynių kompiuteriuose laikytą sugadintą informaciją, rusų olimpinis sąrašas su 500 sportininkų sumažėjo iki 169.
„Dopingo yra visur, o Rusijoje situacija tokia, kad viską į savo rankas paėmė G.Rodčenkovas ir pradėjo kurti sistemą. Susidarė situacija, kad žmogus tarsi koks išprotėjęs profesorius Moriarti.
Galų gale, dopingą vartoja ir amerikiečiai. Yra statistika. Tiesiog viskas priklauso nuo patikrų kiekio. Mums taip ir nutiko. Po nušalinimo šios sistemos jau nebeliko. O dėl šių atvejų – gal netyčia pavartojo, o gal sąmoningai, bet tada baudi žmogų“, – teigė P.Lysenkovas.
