Į stovyklą Elektrėnuose buvo pakviesti 4 vartininkai ir 30 žaidėjų, tačiau po kelių dienų treniruočių vyriausiasis treneris Aleksejus Nikiforovas ir jo asistentai Andrius Jadkauskas bei Simas Baltrūnas už darbą padėkojo penkiems žaidėjams – Jaromirui Šusterovui, Rokui Arbačiauskui, Avgustinui Silinui, Martinui Tuchtai ir Matui Mikalauskui.
Trenerių štabas planavo, kad po antrųjų draugiškų rungtynių trečiadienį už darbą treniruotėse padėkos ir dar penkiems žaidėjams ir paskelbs galutinę sudėtį, tačiau kaip atskleidė A.Nikiforovas, gerai pasirodę rungtynėse, žaidėjai užsitarnavo dar papildomai laiko įrodyti, kad yra verti U-18 rinktinės.
Po pergalių prieš „Dinamo“ su 60-mečiu A.Nikiforovu kalbėjome apie rinktinės žaidimą, planą čempionatui ir išskirtinius jo auklėtinius – Dainių Zubrų ir Darių Kasparaitį.
– Ar esate patenkintas tuo, ką pamatėte per šias dvejas rungtynes?
– Labai laimingas. Šią komandą matau pirmą savaitę. Praėjusią vasarą juos šiek tiek mačiau, tačiau pirmą kartą esame kartu. Per antradienį ir trečiadienį pamačiau geras permainas. Turėjome pajėgius varžovus, kurie tikrai gerai čiuožia. Rezultatas parodo, kad esame geros sportinės formos. Žaidėme visais keturiais penketukais ir visi turėjo galimybę parodyti save.
– Tik vienas praleistas įvartis per dvejas rungtynes, nors mėginote visus keturis vartininkus. Ką tai pasako apie rinktinės gynybą?
– Mūsų gynyba buvo labai nuosekli. Manau, kad tai labai svarbus dalykas, kad mes jau dabar turime gerą gynybą. Visgi per šias rungtynes mūsų vartininkai negalėjo atremti pakankamai smūgių, nes žaidėme labai stipriai gynyboje ir sėkmingai varžovus stabdėme.
– Kaip mums reikia žaisti turnyre, kad laimėtume auksą?
– Žinau, kad pirmosios rungtynės bus labai sunkios prieš labai gerai organizuotą Lenkijos komandą. Nemačiau, tačiau žinau, kad Lenkijos ledo ritulininkai gerai čiuožia ir yra taktiškai stipri komanda. Visų pirma mums reikia būti geros sportinės formos, turi gerai žaisti visi trys ar net keturi penketukai. Prieš tokias komandas, kurios labai gerai žaidžia taktiškai, mes turime išnaudoti vienas prieš vieną situacijas ir gerai kontratakuoti.
– Antradienį vykusiose rungtynėse komandos kapitonas Dino Mukovozas puolė ginti komandos draugo ir užsidirbo baudos minutes. Kaip vertinate tą epizodą?
– Mes peržiūrėjome tą epizodą ir sakėme jam, kad suprantame, jog jis yra kapitonas ir visada gins savo komandos draugus, tačiau, jeigu pažiūrėtumėte tą epizodą, tai ginančios komandos žaidėjas nepadarė nieko per daug bloga. Jis tiesiog pastūmė mūsiškį, o mūsų puolėjas parkrito, tačiau tai nebuvo nešvarus epizodas ir nenutiko nieko bloga, todėl D.Mukovozui reikėtų labiau save kontroliuoti.
– Kada planuojate paskelbti galutinę sudėtį?
– Mes planavome paskelbti ją jau trečiadienį, tačiau tie žaidėjai, kurie kėlė mums klausimų, rungtynėse įrodė, kad jie gali žaisti, todėl nusprendėme tuos penkis žaidėjus išmėginti dar vieną papildomą dieną ir penktadienį paskelbsime galutinę sudėtį.
– Jūs buvote pirmasis Dainiaus Zubraus ir Dariaus Kasparaičio treneris. Ką prisimenate apie šiuos žaidėjus tuo metu, kai jie buvo vaikai?
– D.Kasparaitis tiesiog buvo D.Kasparaičiu. Kai aš jį pradėjau treniruoti, jis jau tada buvo labai konkurencingas. Jis visada norėjo būti numeris pirmas ir laimėti viską. Jeigu jį įveikdavo kampe ar pargriaudavo, jis tą žaidėją tiesiog pagaudavo ir sutriuškindavo. Jis visada norėjo būti geriausias.
D.Zubrus mano komandoje žaidė su dvejais metais vyresniais žaidėjais. Jis buvo pakankamai geras ir didelis, kad žaistų su vyresniais. Jis buvo labai protingas ir sumanus, puikiai žaidė kampuose ir darydavo labai daug gerų dalykų.
Tiek D.Kasparaitis, tiek D.Zubrus įdėjo daug darbo, jie visada papildomai čiuoždavo ir darydavo įgūdžių pratimus, ant ledo eidavo 5-6 valandą ryto prieš mokyklą, nes be papildomo darbo tiesiog nėra galimybių kilti į aukštesnį lygį.
