Tokiais žodžiais prasidėjo LTOK Generalinės asamblėjos neeilinė sesija, kuri buvo inicijuota šalies laipiojimo sporto asociacijos, nepatenkintos dėl sausį vykusios organizacijos susirinkimo galutinių išvadų: buvo paprieštarauta finansinėms ataskaitoms bei mestas kaltinimas, kad LTOK manipuliuoja lėšomis nuo kelių iki keturių milijonų eurų.
Taip pat buvo reikalaujama panaikinti šių metų sausio 26-ąją dieną LTOK sprendimus: 2017-ųjų neaudituotą ataskaitą, 2018-ųjų organizacijos biudžetą.
„Laipiojimo asociacija yra naujas organizacijos narys. Išgirdome kaltinimus sau, tačiau ne visi jie teisingi bei korektiškai interpretuojami. Atsidūrę olimpinėje šeimoje, mes supratome, kad nieko nesuprantame. Užklausę apie asamblėjos veiklą negavome LTOK atsakymo, todėl ir kreipėmės į Lozanoje esantį Sporto arbitražą. Tai brangus malonumas, bet mes, nors ir maži, tačiau norime žinoti viską. Kaip matėme pagal ataskaitas, mums neaišku, kur „vaikšto“ keturi milijonai eurų“, – tikino šaršalą sukėlusios Lietuvos laipiojimo asociacijos vadovė Margarita Smirnovienė.
Jau šiais metais Laipiojimo asociacija kreipėsi Sporto arbitražo teismą, kaltindama LTOK įstatų ir chartijos nevykdymu: padavusi ieškinį, asociacija privalėjo sumokėti 20 tūkst. eurų sumą.
„Nė karto laipiojimo federacija nesikreipė į LTOK nei raštu, nei žodžiu dėl audito ar problemų dėl finansavimo. Organizacijos vadovė tikino, kad didžioji dalis federacijų nenori pyktis su LTOK, nes pastaroji gali skirti ar neskirti lėšų. Bet prašau suprasti: olimpinis komitetas neskirsto „myli“ ar „nemyli“ – yra aiškūs kriterijai, pagal kuriuos skirstomos finansinės lėšos “, – atrėžė D.Gudzinevičiūtė.
Neoficialiai teigiama, kad Laipiojimo sporto asociacijos vadovybė karo kirvį iškasė iškart po to, kai iš LTOK fondo vadovo pareigų abipusiu sutarimu buvo atleistas Vitalijus Vasiliauskas.
LTOK Generalinėje asamblėjos neeilinėje sesijoje buvo pranešta, kad dėl finansinių neatitikimų LTOK žada kreiptis dėl V.Vasiliausko veiklos į teisėsaugą.
Laipiojimo sporto asociacija prieš neeilinę sesiją pateikė olimpinam komitetui galimą darbotvarkę, kurioje reikalavo ne tik slapto balsavimo visais penkiais jos keliamais klausimais, tačiau ir panaikinti sausio 26-ąją dieną vykusios sesijos sprendimus.
„Jei taip būtų įvykę, LTOK negalėtų naudoti jau patvirtiną biudžetą“, – sudėliojo taškus D.Gudzinevičiūtė.
LTOK pasiūlė alternatyvią darbotvarkę, kurioje buvo parašyta, kad sesijoje būtina spręsti 2017-ųjų komiteto lėšų auditavimą ir šį siūlymą palaikė 41 LTOK narys
Už Lietuvos laipiojimo asociacijos siūlomą darbotvarkę balsavo 7, o tarp palaikiusių šį sprendimą buvo ir biatlono, lengvosios atletikos, greitojo čiuožimo trumpuoju taku bei plaukimo federacijų atstovai.
„Tai savotiškas LTOK torpedavimas. Reikia labai atsakingai kalbėti apie auditavimą, apie finansus ir aiškiai reikia įsivaizduoti, kas yra veiklos rezultato ataskaita nuo pelno ataskaitos“, – kalbėjo Lietuvos dviračių sporto federacijos vadovas Romualdas Bakutis.
Tarptautinis audito kompanijos teigimu, už ataskaitinį laikotarpį LTOK pajamas sudarė 8 mln. 974 tūkst. eurų. Tiek pat sudarė ir olimpinio komiteto išlaidos: iš jų 488 tūkst. eurų sudarė darbuotojų išlaikymas, 124 tūkst. transporto išlaikymas, nusidėvėjimas, patalpų išlaikymas bei ryšiai – daugiau kaip 98 tūkst. eurų, kitos veiklos sudarė 8 mln. 260 tūkst. eurų.
LTOK auditavusios organizacijos „PricewaterhouseCoopers“ auditorius Rimvydas Jogėla patvirtino, kad auditas neturėjo priekaištų, o už olimpinio komiteto nutarimą patvirtinti auditą balsavo „už“ 42 delegatai, „prieš“ buvo 3 atstovai.
