Nors LTOK Generalinės Asamblėjos neeilinėje sesijoje gegužės 18-ąją bandymas sukelti sumaištį žlugo, LLSA vis dar mėgina per teismus įkąsti Tautiniam olimpiniam komitetui.
„Iš šalies atrodo, kad V.Vasilauskas vykdo savotišką kerštą LTOK prezidentei Dainai Gudzinevičiūtei už atleidimą iš olimpinio fondo“, – nenoriai samprotavo Lietuvos irklavimo federacijos prezidentas Dainius Pavilionis.
Sausį prieš eilinę LTOK Generalinės Asamblėjos sesiją iš LOF vadovo pareigų po penkerių metų darbo trauktis paprašytas V.Vasiliauskas su grupe bendraminčių pakilo į kovą prieš buvusią darbovietę.
Netikėtai LLSA viceprezidentu tapęs V.Vasiliauskas, kuris praeityje yra buvęs skandalingojo bankinininko Vladimiro Romanovo patikėtinis Kauno „Žalgirio“ krepšinio ir Edinburgo „Hearts“ futbolo klubuose, naujai iškeptą Laipiojimo sporto asociaciją įtraukė į teismų su LTOK liūną. Ir ne bet kokį – itin brangų Sporto arbitražo teismą Lozanoje.
LLSA apkaltino LTOK pažeidus ne tik savo įstatus, bet ir Olimpinę chartiją. Neva per sausį vykusią LTOK asamblėją nebuvo pateiktas išsamus šios organizacijos auditas.
Tačiau pagal LLSA įstatus viceprezidentu teisėtai vadintis dar negalintis V.Vasiliauskas nepanoro gilintis, kad tąkart sesijoje buvo aiškiai deklaruota, jog bendrovė „Pricewaterhouse Coopers“ dar tęsia LTOK auditą, todėl jis ir nėra baigtas.
Nepaisant to, „laipiotojai“ kreipėsi į arbitražą Lozanoje, kaltindami LTOK įstatų nesilaikymu.
Antruoju žingsniu V.Vasilauskas planavo rimtą sukrėtimą per neeilinę LTOK Generalinės Asamblėjos sesiją, kur būtų pareikalauta anuliuoti sausį vykusio susirinkimo sprendimus, sudaryti nepriklausomą LTOK veiklos tyrimo komisiją, tikrinti per šešerius metus nuveiktus darbus, priversti suformuotai komisijai suteikti visus įmanomus ir reikalaujamus dokumentus, informaciją ir tuo būdu pristabdyti LTOK veiklą.
Baigiantis metams komisija, matyt, būtų ne tik pateikusi formuluotes apie „neaiškius pinigų skirstymo kriterijus“, bet ir paminėjusi aibę kitų galimų pažeidimų, iš kurių svarbiausi turėjo būti organizacijos direktorato išlaikymo mokėjimų neatitikimai.
Tačiau LTOK vadovybė dar Generalinės Asamblėjos sesijoje paaiškino situaciją dėl susidariusio skirtumo tarp 204 tūkst. ir 480 tūkst. eurų atlyginimų fonde – dalis neišmokėtų lėšų buvo perkeliamos į einamuosius metus.
Todėl grupelės federacijų atstovų bandymai atakuoti LTOK baigėsi niekuo ir beveik visi Generalinės Asamblėjos delegatai nutarė pritarti auditui bei organizacijos veiklai.
Buvo sutarę, kas ką kalbės
Šaršalą per LTOK sesiją planavo sukelti šešių-aštuonių sporto organizacijų vadovai.
Pirmaisiais smuikais groti turėjo penkiese: kritikos strėles pagal iš anksto surašytą planą privalėjo laidyti Lietuvos regbio federacijos prezidentas ir kartu šalies futbolo A lygos vadovas Rytis Davidovičius, Laipiojimo sporto asociacijos prezidentė ir V.Vasiliausko vadovė Margarita Smirnovienė, Lengvosios atletikos federacijos prezidentas Eimantas Skrabulis, Biatlono federacijos vedlys Arūnas Daugirdas bei Irklavimo federacijos prezidentas D.Pavilonis.
Neviešas susitikimas
V.Vasiliauskas tikino, kad jis nedarė įtakos Laipiojimo sporto asociacijos teisiniam ieškiniui LTOK ir yra nuošalyje nuo neeilinėje sesijoje žarstytos emocijomis paremtos kritikos.
Bet dalis šalies sporto vadovų lrytas.lt pripažino, kad būtent V.Vasiliauskas buvo tas žmogus, kuris skambinėjo ir kalbėjo apie būtinumą kuo garsiau šnekėti tik apie problemas olimpiniame judėjime.
„Buvo skambutis. Skambino Vitalijus, kalbėjo apie LTOK neatliktą auditą, problemas, – sakė Lietuvos bokso federacijos prezidentas Darius Šaluga. – Žodžio „revoliucija“ ar kažko panašaus nebuvo, kalbėta apie būtinumą susitikti ir išgryninti visų federacijų problemas. Buvau labai užsiėmęs, bet pasakiau, kad Lietuvos sporto laivas ir taip pusiau apsemtas, negalima jo siūbuoti, reikia ieškoti racionalių sprendimų, o ne revoliucijas kelti. Susitarėme po kurio laiko susiskambinti, bet tuo viskas ir baigėsi. Gal suprato, kad nežadu kritikuoti vien tam, kad kritikuočiau.“
Vis dėlto, be „etatinių“ LTOK kritikų, atsirado dar kelios federacijos, kurios sutiko susirinkti į neviešą pasitarimą prieš LTOK Generalinės Asamblėjos neeilinę sesiją. Savo palaikymą išreiškė ir Lietuvos plaukimo federacija, ir Greitojo čiuožimo trumpuoju taku atstovai.
„Buvo susirinkę septynių ar aštuonių organizacijų atstovai – žadėjo būti daugiau, bet yra, kaip yra. Pasikalbėjome, susidėliojome, kas ką sakys. Revoliucija ar ne revoliucija, bet buvo sprendžiami labai rimti teisiniai klausimai – kodėl nusižengta LTOK įstatams.
Vis dėlto sutinku, kad po V.Vasiliausko atleidimo iš Olimpinio fondo visas šis su juo susijęs dalykas atrodo nekaip“, – lrytas.lt sakė neviešame susitikime dalyvavęs Irklavimo federacijos vadovas D.Pavilonis.
Pasisakymų planas
Būtent po neviešo susitikimo, likus kelioms dienoms iki neeilinės LTOK sesijos, LLSA viceprezidentas V.Vasiliauskas bendražygiams išsiuntinėjo savotišką „paruoštuką asamblėjai“, kuriame buvo sudėlioti akcentai, kas iš federacijų vadovų turėtų kalbėti ir kokius klausimus kelti.
Iš buvusio Olimpinio fondo vadovo elektroninio pašto su prierašu „Vitalijus“ kiekvienam iš penkių pasisakyti turėjusių federacijų prezidentų atėjo pasiūlymai dėl esminių kalbų gairių.
R.Davidovičius privalėjo teigti, kad LTOK finansinė atskaitomybė niekada neteikta tvirtinti Generalinėje Asamblėjoje. M.Smirnovienei buvo nurodyta kalbėti apie kliūtis, sudaromas mažoms federacijoms teikti darbotvarkę sesijai ir dėl to kilusį būtinumą kreiptis į Sporto arbitražą.
Be to, ties „laipiotojų“ vadovės pavarde buvo siūlymas reikalauti įtraukti į sesijos balsavimą, kad visi 2017-ųjų ir 2018 metų LTOK biudžetai būtų negaliojantys.
Ilgametis Lengvosios atletikos federacijos prezidentas E.Skrabulis pagal pateiktą planą turėjo į savo pusę patraukti daugelio olimpinių sporto šakų delegatus, kalbėdamas apie realų federacijų dalyvavimą valdant LTOK, ir dar kartą patvirtinti, kad 2018-ųjų biudžetas turi būti pripažintas negaliojančiu.
Kaip svarbų akcentą E.Skrabulis turėjo prašyti sukurti nepriklausomą 15 narių komisiją LTOK veiklai tirti.
Biatlono federacijos prezidentas A.Daugirdas turėjo piktintis direktorato išlaikymo fondo skaičiais ir kalbėti apie neaiškius LTOK pinigų skirstymo kriterijus.
D.Paviloniui buvo numatyta dėstyti apie Kūno kultūros ir sporto departamento finansavimo modelio modifikavimą bei jo pritaikymą olimpiniam komitetui.
„Tai jis parašė nepagalvojęs, o gal neįsigilinęs. Man viskas su tuo finansavimu aišku – LTOK labai konkrečiai sudėliota: medaliai ir už juos gaunami pinigai. Departamentas finansuoja visiškai kitus dalykus. Nekalbėjau, nes nemačiau, ką turėčiau dar akcentuoti, o emocijomis tokiame renginyje neverta remtis.
Irkluotojai savo Vykdomajame komitete nutarė laikytis neutralumo, tad teisinė kalba mane labai domino, bet ji buvo nevykusi. Viena pusė, nesulaukusi Sporto arbitražo sprendimo, surengė savo renginį ir tai yra blogai. Tik teismui patvirtinus, ar nėra nusižengimo, buvo galima rengti sesiją, o kita pusė apskritai nieko aiškaus nepateikė, kaip ir kodėl ji padavė LTOK į teismą, kokie motyvai ir ko reikalaujama“, – dėstė Irklavimo federacijos prezidentas.
Buvusiam fondo vadovui – įtarimai
LTOK rengiasi perduoti teisėsaugai dokumentus dėl buvusio LOF vadovo V.Vasiliausko veiklos.
„Po patikrinimo matome, kad nesikreipti į teisėsaugą būtų nusikaltimas. V.Vasiliausko veikla fonde kelia labai rimtų klausimų“, – tikino LTOK vadovė D.Gudzinevičiūtė.
Ji teigė, kad šis žingsnis nėra susiję su Laipiojimo sporto asociacijos sprendimu paduoti LTOK į teismą.
V.Vasiliauskas lrytas.lt kalbėjo, kad LLSA šiomis dienomis bandys galutinai apsispręsti, ar tęsti teisinius veiksmus prieš LTOK.
Tam, kad Lozanoje būtų nagrinėjamas LLSA ieškinys, asociacijos vadovai privalėjo surasti 20 tūkst. Šveicarijos frankų. LTOK nesumokėjus savo tokio paties įnašo, LLSA tą sumą turėtų padengti ir už LTOK.
Tuomet byla atsidurtų pas teisėjus ir jie be LTOK atstovų nagrinėtų ieškinį dėl neva neteisėtos sausio mėnesį vykusios LTOK Generalinės Asamblėjos sesijos.
Nežinia, ar LLSA išgalės tęsti mūšius su LTOK, mat į laipiojimo sporto tarptautinę organizaciją ji pateko tik kaip asocijuota narė – nerado pinigų nario mokesčiui.
„Jau turėtų prasidėti bylos nagrinėjimas – atrodo, kad paskutinė data dėl visų reikalingų dokumentų pateikimo yra ši savaitė, – tikino LLSA viceprezidentas ir pridūrė, kad dėl datos turėtų pasitikslinti su advokatu: – Dabar reikia galvoti, ar mums įdomu eiti toliau, ar ne.
Įvertinęs situaciją, LTOK padarė viską, ko mes prašėme. Išskyrus vieną dalyką, bet tiek jau to. Tad asamblėja įvyko, audituota LTOK ataskaita yra, finansai yra tokie, kokie yra. Kalbant paprastai, jie padarė viską, ko anksčiau nebuvo padarę. Ir mes svarstysime, ką turėtume daryti toliau.“
– Esate LLSA viceprezidentas, nors pagal jūsų organizacijos įstatus tokios pareigybės išvis nėra. Vadinasi, jūsų veikla nelegali? – lrytas.lt paklausė V.Vasiliausko.
– Mes dabar keičiame įstatus. Šių metų pradžioje, vasarį, sušaukėme savo organizacijos asamblėją, turime naujus protokolus, kuriuose yra patvirtinas viceprezidento postas.
Į interneto puslapį dar nieko nedėjome, nes tvarkome savo įstatus nuo nulio. Dabar įstatų pakeitimai bus registruojami ir išsiuntinėti visiems organizacijos nariams patvirtinti.
Mūsų asociacijos asamblėjoje buvo balsuota ir pritarta dėl viceprezidento pareigų.
– Kalbėjote, kad ir teismų procesuose, ir LTOK asamblėjoje esate labiau stebėtojas. Tačiau teigiama, jog jūs asmeniškai siuntinėjote visiems galimiems bendražygiams raštą, kuriame surašėte, kas ką turėtų kalbėti. Tai tiesa?
– Aš? Nieko nesiuntinėjau. Tarpusavyje kalbėjomės – taip, bet rašyta nieko nebuvo.
– Bet buvo vadinamasis paruoštukas asamblėjai?
– Mes niekas niekam nieko nesiuntinėjome. Buvo bendras pasikalbėjimas, kas yra aktualu, kokia situacija. Mes ne kokius paruoštukus darėme, o bendrą informaciją rengėme.
Taip buvo ir per pristatymus Kūno kultūros ir sporto departamente – tai bendro pobūdžio informacija apie tai, kokia situacija teismuose, kaip viskas vyksta, kas blogai padaryta, ko siekiame. Tai buvo santraukos ir prezentacijos. Galbūt tai turėjote galvoje?
– Ne. Norėčiau sužinoti apie „paruoštuką“, kurį gavo per LTOK Generalinę Asamblėją turėję kalbėti federacijų vadovai.
– Šito nebuvo. Buvo kalba apie santraukas, į ką federacijos turi atkreipti dėmesį: nebuvo audituotos ataskaitos, kas yra blogai LTOK veikloje.
– Tai jūs kalbėjotės ar vis dėlto buvo kažkoks parašytas ir išsiuntinėtas tekstas?
– Mes siuntinėjome santraukas nuo KKSD pristatymo laikų. O šiaip – tik kalbėjomės su federacijomis.
– Ar tiesa, kad prieš LTOK sesiją gegužę skambinote daugeliui federacijų vadovų? Ir kalba sukosi apie galimybę prisidėti prie vadinamosios opozicijos ar bandymo išjudinti LTOK?
– Skambinau. Tačiau viename klausime yra penki klausimai. Reikia atsakyti po vieną.
– Buvo skambinta ir prašyta jus palaikyti kovoje su LTOK?
– Ne.
– Bet kalbama kitaip.
– Aš skambinau federacijoms. Bet ne visoms – taip, buvo skambučių. Kviečiau dalyvauti sesijoje – taip. Bet ar kviečiau versti LTOK vadovybę? Ne, jokiais būdais.
Su federacijų vadovais kalbėjomės, ar jie suprato, kas vyko per LTOK asamblėjos sesiją sausį. Padariau išvadą, kad 90 procentų atstovų išvis nesuprato, kas tada įvyko.
Dar net per asamblėją kalbėjau su delegatais, ar jie suprato, kad finansai neaudituoti. Jie pasakė – nesupratome. Daugiau jokių kitų temų nebuvo.
– Buvo susirinkimas prieš asamblėją gegužę?
– O kiek buvo federacijų? Ši informacija man labiau panaši į agentūrą „viena bobutė pasakė“. Tai labiau pritempta subjektyvi nuomonė.
