Žaidynes organizuoja tarptautinė cerebrinio paralyžiaus sporto ir rekreacijos asociacija (CPISRA), todėl jos ir vadinamos šios organizacijos vardu (Cerebral Palsy International Sports and Recreation Association). Pasak žaidynių organizatorių, tarptautinės varžybos – tai paskatinimas atletams ateityje siekti sportinės sėkmės ir įsilieti į tokius aukšto lygio renginius, kaip parolimpinės žaidynės. Žaidynėse varžomasi lengvosios atletikos, bėgimo su triračiais, futbolo, plaukimo, bočios, moterų futbolo, vežimėlių slalomo rungtyse. Žaidynėse gali dalyvauti 14 metų ir vyresni atletai.
Triračių sportas (race running) – Lietuvoje dar nauja sporto šaka, kurią keletą metų vysto VšĮ Centras „Eik“ ir Mažeikių cerebrinio paralyžiaus asociacija. Šių metų sausį įregistruota Lietuvos triračių sporto asociacija siekia jungti ir palaikyti visų miestų bendruomenes, besidominčias triračių sportu bei aktyvia rekreacija. Prieš 5-erius metus žinią apie triračių (race running) sportą į Lietuvą atvežė Lietuvos neįgaliųjų sporto federacija. Europoje triračių sportas, kilęs Danijoje, gyvuoja jau 23 metus. Triračiai buvo sukurti cerebrinį paralyžių turintiems žmonėms. Jais judėti gali tie, kurie sunkiai vaikšto (ar iš viso nevaikšto), tačiau šiek tiek remiasi kojomis. Vasario mėnesį bėgimo su triračiais rungtis buvo įtraukta į parolimpinių sporto šakų sąrašą. Pasak Lietuvos triračių asociacijos prezidentės Aušros Kriškoviecienės, tikimasi, kad parolimpiadoje ši rungtis atsiras jau 2024 metais.
A.Novikovas treniruojasi bėgti triračiu jau porą metų 2–3 kartus per savaitę. „Nesitikėjau, kad bus tokio aukšto lygio sportinės varžybos, tačiau pamačiau ir supratau, kiek dar daug man reikia dirbti“, – sako Andrejus. A. Novikovas varžėsi sunkiausią negalią turinčiųjų kategorijoje (RR1). 100 metrų bėgimo triračiais rungtyje jis buvo šeštas.
Į tokias žaidynes, kurios, A. Kriškoviecienės teigimu, prilygsta pasaulio čempionatui, Lietuvos sportininkas vyko pirmą kartą. Nuo vaikystės su cerebriniu paralyžiumi gyvenantis Andrejus dažniausiai juda su neįgaliojo vežimėliu, pats (kitiems padedant ar su vaikštyne) gali nueiti tik labai mažus atstumus. Iki šiol jis niekada rimtai nebuvo sportavęs. Pamatęs, kokių rezultatų pasiekia kiti, Andrejus sako supratęs, kad norint laimėti reikės labai daug pastangų. Jis nėra tikras, kad dėl sveikatos bus pajėgus siekti aukštų rezultatų. Tačiau, pasak A. Novikovo, bet kokiu atveju sportas, fizinis aktyvumas naudingas visiems, o negalią turintiems žmonėms – ypatingai. Per tą laiką, kol treniravosi, padidėjo jo ištvermė, sustiprėjo raumenys. Jis sako nuolat paraginantis ir kitus savo bičiulius sportuoti, treniruotis su triračiais, tačiau dauguma neįgaliųjų nėra labai aktyvūs. Tai lemia įvairios priežastys – reikia turėti lėšų atvykti į treniruotes, taip pat jausti aplinkinių palaikymą ir pagalbą, nes turint sunkesnę negalią reikia, kad nuolat kas nors būtų šalia. Tokių galimybių turi ne kiekvienas.
Pasak A. Kriškoviecienės, dalyvavimas tokio aukšto lygio tarptautinėse varžybose buvo labai naudingas. „Kitos šalys mielai dalijosi triračių sporto vystymo patirtimi, pamatėme, kaip sportuoja kiti, kur link turime judėti. Tai bus geras pagrindas mums, kaip Lietuvos triračių sporto asociacijai, stiprėti ir vystytis“, – sako Andrejaus trenerė. Jos teigimu, išbandžiusių triračius jau yra nemažai, tikimasi, kad geri pavyzdžiai įkvėps ir kitus sportuoti bei aktyviai leisti laiką.
Šiuo metu triračius turi ir aktyviai sportuoti kviečia centras „EIK“ Vilniuje ir Mažeikių cerebrinio paralyžiaus asociacija. Taip pat šiuo sportu domisi ir Kauno, Alytaus, Klaipėdos neįgalieji. Pasak A. Kriškoviecienės, aktyviai sportuoti galima parkuose, miesto dviračių takuose, tačiau norint siekti aukštesnių rezultatų būtinas stadionas. „Labai tikimės, kad miestų savivaldybių administracijos bei šalies sporto organizacijos palaikys judėjimą su triračiačiais ir taip padės žmonėms su judėjimo negalia įsilieti į aktyvų reakracijos bei sporto gyvenimą“, – dalijasi mintimis Lietuvos triračių sporto asociacijos prezidentė.
Už galimybes nuvykti į žaidynes Barselonoje trenerė dėkinga rėmėjams. Ji tikisi, kad pamažu triračiai Lietuvoje vis populiarės – juk tai puiki ne tik laisvalaikio praleidimo, bet ir reabilitacijos priemonė.
