Į Kauną sugužės apie 300 žmonių iš įvairių užsienio delegacijų. Iš jų 93 sportininkai iš 33 šalių. Kaune taip pat pasirodys jaunasis Rusijos perlas 14–metė Aleksandra Trusova. Daugelis dailiojo čiuožimo entuziastų „Grand Prix” etapo metu tikisi A.Trusovą išvysti atliekančią savo naująją programą, kurioje – net trys keturgubi šuoliai. To į savo programą oficialiose varžybose dar nebuvo įtraukusi nė viena moteris čiuožėja, tad be abejo tai būtų neeilinis momentas. Anot L. Vanagienės, ši sportininkė yra tikra lyderė, ant ledo atliekanti tokius dalykus, kuriuos net retas vyras gali atlikti.
Artėjančiame jaunimo „Grand Prix“ Lietuvai atstovaus penki jaunieji sportininkai. Merginų grupėje – debiutuos Selina Kaneda, Dominyka Molevičiūtė ir Polina Ramanauskaitė, o šokių ant ledo varžybose su naująja partnere Mira Polishook pasirodys Deividas Kizala. Tiesa, tikėtis, kad mūsų šalies atstovai gali pranokti Europos ir pasaulio čempionatų prizininkus būtų naivu, tačiau kai kurie iš jų gali ir nustebinti.
Čiuožėjai ir jų vedliai tikisi, kad šio renginio garsas nukeliaus toli bei pasirodymai prikaustys kuo daugiau žmonių bei valdžios atstovų žvilgsnių.
„Šios varžybos bus tramplynas į 2022-ųjų Europos čempionatą. Tai ne tik noras, bet konkretus tikslas. Tie metai yra olimpiniai metai ir tokiu atveju, likus mėnesiui iki olimpiados, viso pasaulio žvilgsniai būtų nukreipti į mus, – planais dalijosi L. Vanagienė pridurdama, jog šiuo metu treniravimosi sąlygos pasiekė kritinį tašką ir be pagalbos bus sunku kažką pakeisti. – Galime pažiūrėti į latvius, estus, baltarusius: kiekviename kaime yra pristatyta čiuožyklų. Tokiomis sąlygomis, kurios yra pas mus, treniruotis yra labai sudėtinga“.
Nors Tarptautinė čiuožimo sąjunga (ISU) padengė didžiąją išlaidų dalį – skyrė jau 100 tūkst. JAV dolerių, šios sumos nebūtų pakakę surengti turnyrą, tad kita dalis – 44 tūkst. eurų atkeliavo iš Lietuvos biudžeto. Pirmą kartą vyksiantį tokį renginį parėmė Kauno savivaldybė ir Lietuvos kūno kultūros ir sporto departamentas (KKSD).
Lietuvos dailiojo čiuožimo federacija tarptautinėms varžyboms siekia įpūsti lietuviškos dvasios – pirmą kartą istorijoje specialiai šiam renginiui sukurtas himnas, kurį atliks Ieva Zasimauskaitė.
– Kokios viltys siejamos su Lietuvos sportininkais?
– Daugiausiai vilčių siejame su Polina Ramanauskaite, ji padarė didžiulę pažangą. Ji jau dabar dalyvavo varžybose, nors anksčiau sezono rugpjūtį nepradėdavo. Jaunoji sportininkė parvežė pirmąjį sidabro medalį iš Dortmundo. Tai mus nuteikia optimistiškai. D. Kizala yra patyręs sportininkas, tokio lygio varžybose jis yra įsispraudęs net į geriausiųjų dešimtuką, tačiau jo partnerė Guostė Damulevičiūtė baigė savo sportininkės karjerą. Mums visiems buvo šokas. D. Kizalai pavyko pakankamai greitai rasti partnerę, bet jie treniruojasi dar labai trumpai, tad nekeliame labai aukštų tikslų.
– Tokį renginį organizuojate pirmą kartą: su kokiais nenumatytais darbais ar didžiausiais sunkumais susidūrėte?
– Didžiausias mūsų iššūkis – kokybiškas ledas. „Žalgirio“ arena tam nėra pritaikyta, reikia surasti bortus, juos montuoti, ledą dažyti. Kadangi, rugsėjo 1 dieną arenoje vyks kitas renginys, teks vos per kelias dienas pasiruošti. Net fiziškai tai yra sunkiai įmanoma, tad būrys žmonių dirbs tiek dieną, tiek naktį.
– Siekiate atkreipti valdžios dėmesį į dailųjį čiuožimą. Kokių veiksmų iš jų pusės tikitės?
– Reikia, kad Lietuvoje atsirastų daugiau ledo arenų, dabar situacija yra tiesiog baisi. Galime pažiūrėti į latvius, estus, baltarusius – kiekviename kaime yra pristatyta čiuožyklų. Tokiomis sąlygomis mums treniruotis yra labai sudėtinga. Reikia džiaugtis, kad dar turime kuo didžiuotis, turime sportininkų, kurie sugeba dalyvauti Europos ir pasaulio čempionatuose ar net prasibrauti į finalus. Tik trenerių ir sportininkų entuziazmas teigiamai nuteikia. Daugelis sportininkų kiekvieną dieną važinėja iš Vilniaus į Kauną treniruotis. Žinoma, tai tikrai išvargina visus.
– Kiek kainuos renginio suorganizavimas ir, ar užteks lėšų, kurias gavote?
– Jau dabar iš ISU esame gavę 100 tūkst. dolerių. Labai stipriai prisidėjo Kauno savivaldybė, kuri skyrė mums 24 tūkst. eurų, o KKSD – 20 tūkst. eurų. Yra ir įvairiausių rėmėjų, kurie vienaip ar kitaip prisideda. Svarbiausia, jog viską suplanavome taip, kad mūsų išlaidos neviršyti visų gautų finansų.
