Rugpjūčio 10 dieną iškovota bronzinė pergalė L.Jasiūnaitės dar nesugrąžino į kasdienybę, nes praėjus porai savaičių ne tik neatslūgo emocijos, bet ir sportininkė po to nebuvo paėmusi ieties.
Nutarė pailsėti Rokiškyje
„Negrįžau į treniruotes, nes nusprendžiau, kad tai buvo paskutinis šio sezono startas. Dabar daug emocijų, didelis nuovargis, todėl startuosiu tik kitais metais. Treniruotis, aišku, pradėsiu anksčiau – šį rudenį“, – patikino L.Jasiūnaitė.
Lietuvos sporto universitete treniravimo sistemas studijuojanti Liveta, iki mokslo metų pradžios likus nedaug laiko, ilsisi gimtajame Rokiškyje, tėvų Jurgitos ir Aido Jasiūnų namuose.
Kai dukra į tėvynę parvežė medalį, tėvai jos pasitikti ir pasveikinti buvo atvykę į Vilniaus tarptautinį oro uostą.
O tą akimirką, kai L.Jasiūnaitė Berlyne į bronzinę pergalę nuskraidino ietį 61 m 59 cm, ją palaikė komandos nariai, trenerė Teresė Nekrošaitė, draugai.
„Labai smagu, kad buvo artimų žmonių“, – palaikymu džiaugėsi atletė.
Tačiau Liveta labiausiai džiaugėsi, kad jos laimėjimas įkvėpė jaunesnę seserį Smiltę. Mergaitė ketina sekti vyresnėlės pėdomis ir rudenį lankyti treniruotes Rokiškio kūno kultūros ir sporto centre pas pirmąją Livetos trenerę Iną Nagelę.
Gimtinėje sportinį kelią pradėjusi L.Jasiūnaitė tikisi, kad sesuo irgi gali tapti perspektyvia sportininke, nes pateks į geras rankas.
Livetos brolis 25-erių Tomas sporto klube lankosi tik laisvalaikiu – profesionalus sportas jo nevilioja.
Išmėgino įvairias rungtis
Po istorinės Lietuvai pergalės išgarsėjusi L.Jasiūnaitė dažnai išgirsta gerbėjų klausimą, kuo ją traukia ietis.
Europos lengvosios atletikos čempionato bronzos laimėtojos atsakymas, kaip ji pasirinko ieties metimą, šmaikštus ir netikėtas: „Kai žmogus pasirenka kitą žmogų, kartais nežino, dėl ko. Man šitaip nutiko su ietimi: atėjau į lengvosios atletikos treniruotes, išmėginau visas rungtis, bet ietis man patiko ir tiko, nebeteko klaidžioti kur nors kitur ir ieškoti kitokių rungčių.“
Jei Liveta nesižavėtų ietimi, nebūtų pasiekusi didelių laimėjimų.
Apie šį įrankį sportininkė kalba kaip apie brangenybę, kuri atskleidžia atletiškumą ir moteriškumą: „Ši rungtis – nuostabi: įsivaizduokite, kaip vizualiai tai atrodo, – ietis skrieja daugiau nei 60 metrų!
Yra į ką pažiūrėti – ieties skrydis labai gražus. Tai patinka žiūrovams, todėl ieties metimas – viena žiūrimiausių rungčių.“
Moterų ieties ilgis – 210 centimetrų, ji sveria 600 gramų, todėl tai nėra tas įrankis, kurį galėtum dažnai nešiotis vykdamas viešuoju transportu arba eidamas gatve.
Į treniruotes Livetos ietis keliauja automobiliu, o tarptautinėse varžybose, jeigu į jas vykstama lėktuvu, savo ieties tenka atsisakyti ir naudotis ten suteikiamu įrankiu.
Liveta studijuoja ir treniruojasi Kaune, todėl einant į treniruotes ieties nereikia nešiotis. Ji laikoma stadiono sandėliuke arba trenerės automobilyje.
Panaši į modelį
Gatvėje išvysti Europos pirmenybių prizininkę su ietimi būtų labai reta galimybė, bet ją atpažinti galima iš šviesių plaukų, atletiško kūno sudėjimo.
Nors atletės išvaizda panaši į modelio, pozuoti fotografams Livetai sunkiau negu mesti ietį.
Fotografuodamasi reklamai L.Jasiūnaitė prisipažino pavargusi labiau negu per varžybas.
Ją fotosesijos vargina ir todėl, kad turi paklusti fotografo nurodymams, o per treniruotes arba varžybas sportininkė pati kontroliuoja situaciją – žino, ką daryti, kaip elgtis ir ko tikėtis.
Be fotosesijų, L.Jasiūnaitė anksčiau buvo išmėginusi tik sporto rungtis – bėgimą, šuolius į tolį, disko metimą, rutulio stūmimą.
„Kai pradėjau sportuoti, nebuvau nei labai aukšta, nei stambaus sudėjimo, gali būti, kad man ir netiko tokios šakos, kur reikia daug jėgos. Todėl susidraugavau su ietimi“, – pasakojo šiuo metu 172 centimetrų ūgio ir 69 kilogramus sverianti L.Jasiūnaitė.
Ieties metikės treniruotės neapsiriboja vien darbu su įrankiu – sportininkė nemažai laiko skiria bėgimui, šuoliams.
„Kadangi prieš metimą reikia bėgti ir tada mesti ietį, per pasirengimą ir bėgiojame, ir atliekame daugiašuolius, ir šokame iš vietos. Be to, per treniruotes mėtome ne tik ietį, bet ir kamuolius, kamuoliukus. Darome daug pratimų su štanga, svarmenimis“, – pasakojo Liveta.
Nors daugelis įsivaizduoja, kad nuskraidinti įrankį reikia stiprių rankų, yra priešingai. Ieties metikės kūnas turi būti labai stiprus, o atliekant metimą daugiausia dirba kojos.
„Bėgi, darai šuolį, o ranka mosteli kaip botagas“, – ieties metimo paslaptį paaiškino žinoma atletė.
Laisvo laiko lieka mažai
Prieš Europos čempionatą Berlyne L.Jasiūnaitė treniravosi stovykloje Palangoje – per dieną vykdavo po dvi treniruotes, įskaitant ir šeštadienius.
O likus savaitei iki čempionato sportininkė Kaune treniravosi kartą per dieną, treniruotė trukdavo pusantros valandos.
Sezono metu Liveta beveik neturi laisvų dienų, išskyrus sekmadienį. Atletė arba treniruojasi, arba dalyvauja varžybose, todėl jai nėra kada žvalgytis į vaikinus.
Jau dabar L.Jasiūnaitė pagalvoja apie pagrindinį startą – pasaulio čempionatą Kataro sostinėje Dohoje 2019 metų spalį.
„Mano širdies draugas – ietis“, – šypsodamasi tikino Liveta. Nors iškovojusi medalį šviesiaplaukė socialiniame tinkle sulaukė daug sveikinimų, kvietimų į pasimatymus nepastebėjo.
„Džiaugiuosi, kad žinutės buvo teigiamos, niekas jokių priekaištų man nežėrė. Gal vyrai daugiau sveikino, bet buvo ir moterų. Visų žinučių dar nespėjau perskaityti – sveikinimai užgriuvo kaip lavina“, – džiaugėsi sportininkė.
Nors laisvo laiko Livetai trūksta, jį dažniausiai leidžia aktyviai – važinėja dviračiu, žaidžia tinklinį, eina pasivaikščioti prie Kauno marių ar į Ąžuolyno parką.
Skaniausias valgis - kiaušinienė
Po bronzinės pergalės Berlyne atostogų į Rokiškį grįžusi L.Jasiūnaitė lepinasi ne tik artimųjų dėmesiu, bet ir savo mėgstamais patiekalais.
„Visa giminė susirinks“, – prieš kelionę į tėvų namus tikėjosi Liveta.
Sportininkei skaniausias mamos paruoštas valgis – kiaušinienė, nors ji mėgsta visą namuose gamintą maistą.
Motina dukrai ne kartą pasakojo, kaip ruošia pusryčių patiekalą, bet Livetai iškepti gardesnio nepavyksta.
„Mama galbūt turi kokį slaptą produktą“, – šmaikštavo sportininkė.
Berlyne - istorinė bronza
Lietuvai L.Jasiūnaitės bronzos medalis buvo pirmasis šios rungties medalis Europos pirmenybėse per 60 metų.
1958 metais Europos čempionato moterų ieties metimo varžybose sidabrą iškovojo Birutė Zalogaitytė-Kalėdienė, atstovavusi Sovietų Sąjungai.
„Jausmas šaliai iškovojus istorinę pergalę – išskirtinis. Mano pergale beprotiškai džiaugiasi ir trenerė. Šį medalį labai vertinu, nes apdovanojimas suteikia dar daugiau motyvacijos. Bet laimėjimas kaip ir nieko nekeičia, nes aš lygiai taip pat mėgstu sportą – ieties metimą. Tiktai dabar bus lengviau siekti aukštesnių tikslų“, – patikino L.Jasiūnaitė.
Kodėl tik po 60 metų ši rungtis išgarsino šalį iškovojus aukštą apdovanojimą? „Ieties metimas tikrai nebuvo nykstanti sporto šaka. Visąlaik buvo perspektyvių ieties metikių, kurios atstovavo Lietuvai ir rodė gerus rezultatus, tik nebuvo medalių. Dabar situacija pasitaisė“, – kodėl ieties metimas anksčiau nebuvo populiari sporto šaka, svarstė Europos pirmenybių bronzos laimėtoja.
