Iš Varėnos kilusią A.Kniubaitę jau galima vadinti atjaunėjusios rinktinės senbuve. 29– rių metų rankininkė su rinktinės marškinėliais jau spėjo sužaisti 45 oficialias rungtynes ir pelnyti 95 įvarčius. Abu šie skaičiai yra didžiausi šių metų Lietuvos moterų rinktinėje.
Turint galvoje, jog su kiekvienomis atrankos varžybomis kovingu charakteriu garsėjančios A.Kniubaitės vaidmuo rinktinėje tik auga, realu, jog būtent per šias trejas artimiausias rungtynes A.Kniubaitei pavyks peržengti ir triženklę pelnytų įvarčių ribą.
Nors jau ne vienerius metus A.Kniubaitė yra viena geriausių Lietuvos rankininkių, tačiau užsienyje ji laimės kol kas taip ir neieškojo. Žaidimą Lietuvos čempionių „ACME–Žalgirio“ gretose A.Kniubaitė derina su darbu LSU universitete, kur visai neseniai pradėjo dėstyti būsimiems Lietuvos treneriams.
Prieš artėjančias pasaulio čempionato atrankos rungtynes Šveicarijoje kalbinta A.Kniubaitė tikino, jog rinktinė šiuo metu yra pasirengusi kautis dėl kelialapio į kitą etapą.
– Tiek Lietuvos moterų lygoje, tiek EHF Iššūkio taurėje esi viena rezultatyviausių „ACME-Žalgirio“ žaidėjų. Ar nuo šio sezono vaidmuo komandoje pakito?
– Vaidmuo komandoje, kaip ir kiekvienais metais nesikeičia, keičiasi tik aikštės žaidėjos pozicija. Esu motyvuota viską daryti 100 proc. Norėtųsi, kad ir jaunos žaidėjos tuo užsikrėstų – sportuotų nuo „dūšios“.
– Visą savo karjerą žaidi Lietuvoje. Ar nebuvo minčių vykti į užsienį?
– Noras buvo ir dabar yra pajausti kitos šalies žaidimo ypatybes, bet man iki šiol puikiai sekasi derinti akadaminę veiklą su sportine, todėl Lietuvos palikti dar nesiruošiu.
– Kaip pavyksta rankinį derinti su dėstytojos pareigomis universitete?
– Rankinis yra kiekvienos dienos kulminacija, po darbo dienos universitete, kur galiu galutinai išsikrauti. Kartais treniruočių ir varžybų ciklas išsekina, bet tai yra laikina ir įprasta sportininkei žaidžiant aukštame lygyje.
– Ar studentai ateina palaikyti į rungtynes?
– Ateina ne tik studentai, bet ir draugai bei šeimos nariai.
– Esi viena iš rinktinės senbuvių. Kaip pasikeitė Lietuvos rinktinė nuo tavo pirmųjų dienų joje?
– Aš rinktinėje užaugau ir gavau galimybę tobulėti prie skirtingų rinktinės trenerių. Su kiekvienu keitėsi komandos treniruočių ir žaidimo stilius.
– Ko vis tik pritrūksta mūsų komandai, jog žengtų į Europos ar pasaulio čempionatų finalo etapus?
– Mums trūko tikėjimo savimi. Mes esame pajėgios žengti į finalo etapą. Žaidėjų rotacijoje dažnai turime problemų dėl traumų ir galbūt dėl to negalime sukomplektuoti galingo vieneto, skinančio pergales.
– Kiek potencialo turi ši rinktinė pasaulio čempionato atrankos varžybose Šveicarijoje?
– Potencialas didelis, mes turime jaunų ambicingų žaidėjų ir senbuvių su didele varžybų patirtimi. Tam, jog galėtumėme jį išnaudoti, mes privalome žaisti galingai – visu pajėgumu. Tik žaisdamos maksimaliai susikoncentravusios ir palaikydamos viena kitą, galime iškovoti pergales. Esame pasiruošę kautis ir tikime savo galimybėmis.
