Vieną kartą Hangdžou miesto plaukimo arenoje vykusiame pasaulio čempionate trumpajame (25 m) baseine garsiai skambėjo Lietuvos himnas. O iš viso lietuviai aiškiai minimi buvo bent tris sykius, kadangi tiek lipo ant nugalėtojų pakylos.
„Su trenere nusprendėme maždaug prieš mėnesį pabandyti 400 metrų rungtį. Ji pamatė, kad galiu įveikti šią rungtį, treniravomės, o po to jau gavosi, kaip gavosi“, – plačiai besišypsodamas apie sėkmę pasakojo į Lietuvą po sunkios, tačiau sėkmingos savaitės grįžęs Danas Rapšys.
Vos ti įžengus į Vilniaus oro uosto laukimo salęm jį apsupo daugybė sveikintojų.
23-ejų plaukikas Kinijoje tapo tikra žvaigžde. Jis 400 metrų laisvuoju stiliumi rungtyje iškovojo aukso ir 200 metrų laisvuoju stiliumi rungtyje sidabro medalį.
Dar vieną medalį į Lietuvos sąskaitą pridėjo Rūta Meilutytė. Ji pasidabino sidabru 50 metrų krūtine rungtyje.
Tokie rezultatai bendroje medalių lentelėje lietuviams leido įsitvirtinti solidžiai atrodančioje vienuoliktoje vietoje.
D.Rapšio teigimu, Kinijoje aklimatizuotis buvo sunkoka, tačiau plaukikas džiaugėsi, kad net tai nesutrukdė pasiekti gerus rezultatus. Jis paaiškino ir tai, ko reikėjo, kad būtų iškovotas antras auksas.
– Nustebino toks sutikimas?
– Pats geriausias sutikimas po paros keliavimo, kai dar lagaminai kažkur pasiklydo, natėjo. Tai dabar visi daiktai palikti, praktiškai neturiu nieko, tik medalius.
– Labiau rezultatas džiugina ar medaliai? Pats esate kažkada minėjęs, kad rezultatai.
– Taip. Kaip ir prieš metus sakiau, kai jau plaukiau, mačiau, kad esu pirmas. Tai žinojau. O kai paliečiau sienelę, pamačiau rezultatą, tada užplūdo emocijos ir t.t.
– Kas dabar? Laukia poilsis?
– Lauks Anykščiai, Lietuvos čempionatas. Bet nežinau, ar startuosiu. Dabar šventės, tikrai ilsėsiuosi.
– Anksčiau 400 metrų nelabai plaukdavai, o dabar čempionato starte iš kart nustebinai medaliu.
– Su trenere nusprendėme maždaug prieš mėnesį pabandyti, Ji pamatė, kad galiu įveikti šią rungtį, treniravomės, o po to gavosi, kaip gavosi.
Prieš mėnesį nusprendėme bet ruošėmės ilgai, kad ištvermė išliktų.
Kai buvo Europos čempionatas, galvojome, kad galėjome plaukti. Dabar negalvojome, o padarėme.
Dabar galbūt ši rungtis bus pirmoji. Pamatėme ką galime, nustebino ir mane patį.
– Ar apmaudo nėra dėl sidabro?
– Trečią dieną buvo esatafetės rungtis ir trenerė man sakė, kad turi neoficialiai parodyt, kad gali būti greitesnis. Pailsėjau ir suplaukiau, tikrai galėjau auksą laimėti.
Po pirmos dienos reikėjo plaukti keturi šimtus ir kūnas buvo šiek tiek pavargęs, tai davė įtakos. Jeigu būčiau dieną pailsėjęs, tikrai būtų auksas.
– Ar pačioje Kinijoje jautėsi palaikymas?
– Kinija blokuoja „facebooką“, prastas internetas. Niekam negalėjau nieko atrašyti ar kažką padaryti. Bet kiek teko prisijungti, mačiau, kad visi džiaugėsi.
Sveikinimų neskaičiau, mačiau, kad pilna jų buvo.
– Tai gal geriau atsiriboti nuo pasaulio?
– Kai iškovojau medalius, kitą rytą jau anksti plaukti reikėjo. Kadangi Lietuvoje vidurys dienos būna visi skambinėja, o man ilsėtis reikėjo, pas mus buvo jau devinta vakaro.
Šitas čempionatas aklimatizuotis buvo sunkus. Prastai miegojau. Per pietus pamiegodavau ir naktį tris valandas. Bet tai nesutrukdė laimėti. Dabar padarysime išvadas ir bus gerai.
– Kaip vertini visos rinktinės pasirodymą?
– Labai gerai, aš pirmas įnešiau gerą laiką, o tada visi pradėjo iš paskos rekordus asmeninius darytis. Manau tai vienas geriausių čempionatų, koks tik buvo.
