EUROLYGA 2023

Prašymas R. Meilutytei radijo bangomis: „Rūta, grįžk į Lietuvą. Mums tu esi čia reikalinga“

11-ąją vieta pasaulyje pagal surinktus medalius ir už nugaros paliktos tokios valstybės kaip Prancūzija, Vokietija ir Didžioji Britanija – taip galima apibūdinti Lietuvos komandos pasirodymą Kinijoje sekmadienį pasibaigusiame pasaulio plaukimo trumpajame (25 m) baseine čempionate.

R.Meilutytė
R.Meilutytė
R.Meilutytė<br>Reuters/Scanpix nuotr.
R.Meilutytė<br>Reuters/Scanpix nuotr.
R.Meilutytė<br>AFP/Scanpix nuotr.
R.Meilutytė<br>AFP/Scanpix nuotr.
R.Meilutytė<br>AFP/Scanpix nuotr.
R.Meilutytė<br>AFP/Scanpix nuotr.
D.Rapšys<br>T.Bauro nuotr.
D.Rapšys<br>T.Bauro nuotr.
D.Rapšys<br>„Xinhua“/„Scanpix“ nuotr.
D.Rapšys<br>„Xinhua“/„Scanpix“ nuotr.
S.Bilis pasirodė solidžiai.<br>AFP/Scanpix nuotr.
S.Bilis pasirodė solidžiai.<br>AFP/Scanpix nuotr.
Daugiau nuotraukų (7)

Arnas Šarkūnas (LRT.lt)

Dec 18, 2018, 8:07 PM, atnaujinta Dec 18, 2018, 10:13 PM

Tačiau nors pirmąkart medalius iš tokių varžybų parvežė net du sportininkai, šalyje vis tiek skriejo nemažai į kai kuriuos sportininkus nukreiptų kritikos strėlių. LRT.lt kalbinti plaukimo ekspertai sutartinai tvirtina, kad nieko baisaus neatsitiko ir mūsiškiai turi didžiulį rezervą, kurį galės išnaudoti jau ateinančią vasarą.

Kinijos Hangdžou mieste praėjusią savaitę įvykęs čempionatas Lietuvai atnešė nemažai džiaugsmo akimirkų – nors šiemet dalyvavo vienu plaukiku mažiau (7) nei prieš dvejus metus Kanados Vindsoro mieste surengtose varžybose, tačiau iškovoti net trys medaliai. Tokio pasiekimo nebuvo nuo 2012 metų, kai Rūta Meilutytė iš Stambulo pervežė du aukso ir vieną sidabro medalius.

Dar po dvejų metų iš Dohos (Kataras) „auksinė žuvelė“ atvežė po vieną sidabro ir aukso medalį, o medalių estafetę iš jos prieš porą metų perėmė puikiai pasirodęs Simonas Bilis.

Šiemet pasaulio čempionu tapo jau 23-ejų Danas Rapšys, kuris triumfavo 400 m laisvuoju stiliumi rungtyje. 23-ejų metų plaukikas distanciją nuplaukė per 3 min. 34,01 sek. ir toli už savęs paliko pagrindinius varžovus – sidabrą iškovojęs norvegas Henrikas Christiansenas nuo lietuvio atsiliko net 2,63 sek.

Įspūdingas lietuvio greitis lėmė ir tai, kad po jo kojomis krito ne tik Lietuvos, bet ir pasaulio rekordai – šalies rekordą jis pagerino net 2,64 sek., o planetos pirmenybių – 0,31 sek.

„Nesitikėjau, kad pavyks praplaukti su tokiu pasiruošimu, tai labai gerai jaučiuosi. Galima sakyti, kad galėjo būti geriau, bet viskas tikrai gerai. Nelaikau savęs talentingu, nesu kaip R. Meilutytė, kuri jau 15-os metų laimėjo olimpines žaidynes. Juodas darbas vedė: po truputį, po truputį, iki pusfinalių finalų ir dabar iki medalio nuėjau“, – po pergalės LRT radijui sakė D. Rapšys.

Jau kitą dieną ant panevėžiečio kaklo suspindo sidabro medalis po 200 m plaukimo laisvuoju stiliumi rungties. Čia jis distanciją įveikė per 1 min. 41,78 sek. ir nuo aukso medalį iškovojusio JAV plaukiko Blake`o Pieroni atsiliko vos 0,29 sek. (1 min. 41,49 sek.).

„Jei taip tiesiai šviesai, tai esu apakęs nuo Dano Rapšio pasirodymo. Tai buvo tik laiko klausimas, kada ši bomba sprogs. Tai dar ne pabaiga, nes nuo pernai metų universiados pradėjo lyderiauti plaukimo elite. Iki dabar nenustoju žavėtis jo atsidavimu, užsispyrimu ir pasiaukojimu“, – apie plaukiką gerų žodžių negailėjo plaukimo treneris Giedrius Martinionis.

Prieš didžiulį progresą rodančio panevėžiečio rezultatus nublanko ir Simono Bilio pasiekimai. Prieš dvejus metus 25-erių panevėžietis 50 metrų laisvuoju stiliumi rungtyje bronzą iškovojo su 21,23 sek. laiku, tačiau šiemet už prizininkų trejeto liko distanciją įveikęs kur kas greičiau – per 20,99 sek. 0,04 sek.

Lietuvos rekordą pagerinusiam atletui iki bronzos trūko itin nedaug – nuo Pietų Afrikos Respublikos (PAR) atstovo Bradley`aus Tandy jis atsiliko vos 0,05 sekundės. Auksą iškovojo rusas Vladimiras Morozovas, sidabrą – amerikietis Caelebas Dresselas.

Šie sportininkai bei PAR atstovas Chadas le Closas ir Vladislavas Grinevas už lietuvį greičiau plaukė ir 100 metrų laisvuoju stiliumi rungtyje, kurioje S. Bilis Kanadoje iškovojo aukso medalį. Tačiau už tuomet užfiksuotą laiką (46,58 sek.) kur kas geresnio rezultato (46,11 sek.) nepakako net patekti į trejetuką. Tačiau, anot plaukimo varžybas praėjusią savaitę komentavusio Ramūno Grumbino, potencialo dar yra, o išsprendus problemas dėl mokslų ir JAV vizos, ateityje jis gali vėl kovoti dėl medalių.

„Patekimas į finalą yra puikus, ypač kai jo varžovai iš Rusijos, JAV, kur į plaukimą investuojamos didžiulės lėšos. (...) Jie – didžiulės žvaigždės, plaukimo monstrai. Prieš pora metų auksui užteko vieno rezultato, dabar plaukia greičiau, bet prie pora metų Morozovas plaukė lėčiau ir Simonas jį aplenkė.

Tai sportas. Vienąkart laimi tu, kitąkart – kitas, bet svarbiausia, kad neiškrenti iš finalininkų. (...) 50 ir 100 m laisvuoju stiliumi rungtyse konkurencija yra viena didžiausių, tad tai, kad Simonas užėmė 4 ir 5 vietas, yra nuostabus rezultatas.

Tokioje kosminėje konkurencijoje tai yra puikus rezultatas. Kai problemas išsprendė, jis galės koncentruotis į plaukimą ir rodyti dar geresnius rezultatus“, – LRT.lt sakė R. Grumbinas.

Jam antrina ir G. Martinionis, bet mano, kad daug kas priklauso ir nuo aplinkybių.

„Po Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių buvo labai geras laikas, nes ne visi suvažiavo, kai kurie pasiėmė daugiau atostogų. Dabar suvažiavo visi stipriausi. Prieš kiekvieną turnyrą yra tokių, kaip kultūristai kalba, „išlenda iš rūsio užsiturbinęs“.

Tai išlenda toks super atletas, kuris anksčiau nedemonstravo jokių rezultatų ir dabar demonstruoja pasaulinio lygio rezultatus“, – nežinomojo veiksnio svarbą akcentavo plaukimo treneris.

Neišvengė jis klausimo ir apie sidabro medalį 50 m plaukimo krūtine rungtyje iškovojusią R. Meilutytę, kurią treniravo pačioje jos sportinio kelio pradžioje.

„Faktas tas, kad kažkas nutiko, tačiau galima tik spėlioti kas“, – į kalbas apie galimas nesėkmės priežastis nenorėjo veltis G. Martinionis.

Priežastį, kodėl nuo jamaikietės Alios Atkinson vos 0,33 sek. šioje rungtyje atsilikusi lietuvė artėjant savaitgaliui rodė vis prastesnius rezultatus – nepateko į 100 metrų krūtine ir 100 metrų kombinuotų stiliumi finalus bei neperžengė 50 metrų laisvuoju stiliumi atrankos, įvardijo R. Grumbinas.

„R. Meilutytės rezultatus vertinčiau teigiamai, nes pasirengimas sezonui tik prasideda. Po Europos pirmenybių ji praleido daug laiko Lietuvoje, tad tas pasirengimas buvo kiek išbalansuotas.

Bet ji iš seno bagažo sugebėjo laimėti sidabro medalį. O plaukiant 100 metrų reikia daugiau ištvermės, kurios neužteko. Bet medalį ji laimėjo ir grįžus galės su savo treneriu Dave'u Salo ruoštis vasaros sezonui“, – teigia LRT sporto prodiuseris.

Būtent kitų metų liepos pabaigoje Pietų Korėjoje įvyksiantis pasaulio plaukimo čempionatas 50 metrų ilgio baseine ir bus tas pagrindinis startas Los Andžele besitreniruojančiai lietuvei. Šias pirmenybes, beje, transliuos ir LRT.

Kad R. Meilutytė nenusipelno kritikos, teigia ir pirmoji Lietuvos olimpietė plaukikė, daugkartinė Lietuvos čempionė ir rekordininkė Birutė Statkevičienė.

„Nei su Rūta šnekėjau, nei galiu vertinti ją. Jei dar kas būtų gavęs sidabro medalį pasaulio čempionate, tai būtų labai gerai. Jau šešeri metai plaukioja pasaulio viršūnėse ir tai yra labai smagu. Manau, kad nereikėtų plaukimo aprangos padėti į šalį, ji dar gali. (...) Reikėtų Rūtai nusilenkti ir pasakyti „ačiū už tai, kuo jis mus džiugina – medaliais ir savo puikia nuotaika ir sugebėjimu lenktyniauti“.

Esu labai patenkinta. (...) Turime dvi mergaites, kurios yra Rūtos pasekėjos – Kotryna Teterevkova ir Agnė Šeleikaitė. Jai yra ir čia su kuo pasitreniruoti. Tad prašau Rūtos grįžti į Lietuvą, mums tu esi čia reikalinga“, – LRT radijui pirmadienį sakė plaukikė.

Tačiau R. Grumbinas jai nepritaria ir mano, kad grįžimas į Lietuvą, nors čia yra sudarytos visos sąlygos treniruotis, R. Meilutytei galėtų tik pakenkti.

„Jai į Lietuvą grįžti nereikia, reikia duoti laiko su D. Salo ir nesimėtyti. Iš kitos pusės, žinau, kad ji Lietuvoje yra žvaigždė ir jai būtų per daug dėmesio – kur nuėjo, ką suvalgė, kur atvažiavo.

Žurnalistai sekiotų, fotografuotų ir atitrauktų nuo darbo. Los Andžele ji gali koncentruotis į darbą – jos niekas ten nepažįsta, tas pašalinis krūvis jos atžvilgiu yra, jai reikia ramybės, kurios čia negautų. Jai reikia būti JAV“, – įsitikinęs plaukimo komentatorius.

Kol R. Meilutytė savo problemas sprendžia užsienyje, Lietuvoje treniruojasi 16-metė K. Teterevkova ir 18-metė A. Šeleikaitė, kurios įvardijamos kaip vienos realiausių pretendenčių ateityje pakeisti „auksinę žuvelę“ garsinant Lietuvą pasaulyje.

Daug ką sako ir tai, kad prieš savaitę K. Teterovkova Suomijoje vykusiame Šiaurės Europos šalių („Nordic“) plaukimo čempionate iškovojo du aukso medalius. A. Šeleikaitė džiaugėsi bronza.

„Jos demonstruoja gerus rezultatus pagal savo amžių. Kotryna itin gerai atrodo, turi daug rezervo. Turi ir tobulėjimo galimybių. Kai nereikės važinėti 40–50 kilometrų, kad pasitreniruotų, tai visko galima tikėtis.

Kelia aukščiausius tikslus patekti į 2024 metų olimpines žaidynes. Dėl Agnės keliame aukščiausius tikslus – dabar įstojo į mediciną, tai gyvenimo ritmas keičiasi, bet tikimės patekti į olimpines žaidynes, – LRT.lt teigia A. Šeleikaitės treneris G. Martinionis.

Pašnekovai pastebi, kad ir ne tik jaunosios plaukimo viltys, bet ir dabar į baseinus šokantys sportininkai turi nemenko potencialo gerinti rezultatus. Kinijoje 23-ejų Deividas Margevičius gerino ne vieną Lietuvos rekordą.

Šalies rekordą gerino ir estafetę 4 po 200 metrų plaukę D. Rapšys, D. Margevičius, Andrius Šidlauskas ir Tadas Duškinas, tačiau į finalą nepateko. Kiek geriau sekėsi rungtyje 4 po 100 metrų, kai T. Duškiną pakeitus S. Biliui ši komanda prasibrovė į finalą ir ten užėmė septintą vietą.

„Plaukikų krūtine rezultatai buvo kiek prastesni. Kiek bendravau su Lietuvos plaukimo federacijos prezidentu Emiliu Vaitkaičiu, jis sakė, jog anksčiau reikėjo grįžti iš aukštikalnių.

Gal buvo apsiskaičiuota su išėjimu į geriausią formą, bet negali visiems būti geras čempionatas – vieniems sekasi geriau, kitiems – prasčiau, bet bendras rezultatas – puikus. (...) Rezervas – plaukikai krūtine. Andrius Šidlauskas tampa lyderiu, Giedriaus Titenio nenurašykime, Deividas Margevičius tobulėja.

Tai rodo, kad mūsų plaukimo mokykla nestovi vietoje ir sportininkai gerina rezultatus. Mes neturime tokio užnugario kaip JAV, kur visą komandą gali pakeisti ir jų plaukikai vis tiek bus finaluose. (...)

Auga tokiomis sąlygomis K. Teterovkoja, kas stebina. Jei plaukikai būtų ramūs, kaip jie dirba, tai tų talentų atsirastų ir daugiau, bet šiuo metu reikia džiaugtis, nes mes konkuruojame su šalimis, kurios meta didžiulius pinigus į plaukimą“, – situaciją apibendrina R. Grumbinas.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
„Nauja diena“: kodėl iškrėsta Darbo partijos būstinė?
Gyvai
Gyvai: komentarai apie Vilniuje kilusį gaisrą ir situacijos suvaldymą