A. Saunoris buvo daugkartinis Lietuvos ir Sovietų Sąjungos stalo teniso čempionas, vienas garsiausių Lietuvos chirurgų.
1975 metais jis su su šeima išvyko į Kanadą.
„Sovietai po daugelio prašymų, derybų jį išleido pas mamą, kuri atsidūrė Kanadoje per karą, o sūnus, artėjant frontui, tuo metu buvo Girulių vasaros stovykloje ir liko Lietuvoje, bandė per frontą pasivyti mamą, tačiau nepavyko. Jo pavardė dėl išleidimo iš SSSR, lietuvių bendruomenės JAV pastangomis, buvo įtraukta į Fordo-Brežnevo derybas“, – BNS sakė jo sūnėnas diplomatas Darius Degutis.
A. Saunoris Kanadoje tapo pripažintu širdies chirurgu, buvo žinomas „geležinio daktaro“ pravarde. Jis nuolatos atvykdavo į Lietuvą, rėmė Stalo teniso federaciją, jaunuosius sportininkus, reguliariai dalyvaudavo pasaulio lietuvių žaidynėse, tik jau lauko teniso varžybose.
2005 metais A. Saunoriui buvo įteiktas valstybinis apdovanojimas. Jo tėvas Antanas Saunoris – Lietuvos karininkas, politinis kalinys – grįžęs iš lagerio tapo vienu iš pirmųjų Lietuvos futbolo federacijos vadovu.