Ši „New York Times“ leidinį sudominusi istorija dar neturi savo pabaigos, o tuo tarpu H.Majulas mėgina padėti Vilniaus „Hockey Punks“ siekti pergalių Lietuvos pirmenybėse.
Pokalbis su meksikiečiu apie tai, kaip čia jaučiasi techniškas puolėjas iš egzotiškos ledo ritulio šalies.
– Kaip prasidėjo tavo ledo ritulio kelias?
– Ledo ritulį pradėjau žaisti Meksike būdamas šešerių. Greitai pamilau šią sporto šaką, nes ji man buvo nauja ir labai įdomi.
– Žaidei JAV koledžo komandoje, bet vieną dieną tavęs tiesiog neįleido į šią šalį. Gali papasakoti apie tai plačiau?
– Tai yra ilga istorija, apie kurią aš nelabai mėgstu kalbėti. Iš esmės migracijos pareigūnas pamanė, kad noriu dirbti JAV profesionaliu ledo ritulio žaidėju, neturėdamas darbo vizos. Jis žinojo, kad esu studentas, žaidžiantis ledo ritulį koledže ir turintis galiojančią studento vizą, tačiau jis nusprendė iš manęs ją atimti. Todėl ir buvau neįleistas.
– Turbūt nesi Donaldo Trumpo politikos šalininkas?
– Nuo komentarų aš susilaikysiu. Turbūt įsivaizduojate, ką apie jį manau.
– Turi merginą, gyvenančią JAV. Ką ji galvoja apie tavo karjerą ir kaip reaguoja į tai, kad esi Lietuvoje?
– Ji palaiko mane. Ji žino, kad tai tik laikina stotelė, be to, ji gavo galimybę aplankyti naująją šalį ir jai tai patiko. Man pasisekė, kad ji taikstosi su manimi ir mano beprotiška kelione.
– Esi meksikietis, gyvenai daug metų JAV. Kaip atrodo Lietuva tau?
– Man čia labai patinka. Prieš atvykdamas nežinojau ko tikėtis, tačiau kol kas tikrai nesu nusivylęs savo sprendimu.
– Žaidei Lietuvos lygoje jau keliose rungtynėse, dalyvavai treniruotėse. Ar didelis skirtumas yra ledo ritulyje?
– Žaidimo stilius tikrai labai skiriasi. Manau, kad JAV yra daugiau konkurencijos, pats žaidimas yra kietesnis ir greitesnis.
– Kaip manai, kuri pozicija ledo ritulyje yra pati sunkiausia?
– Manau, kad sunkiausia pozicija yra vartininko. Aš net neįsivaizduoju, kaip galima žaisti šioje pozicijoje. Ne kiekvienas sugeba sugauti 100 km/val. greičiu skriejantį ritulį.
– Ką išskirtum iš geriausių šių laikų ledo ritulininkų?
– Išties sunkus klausimas. Yra daug žaidėjų, kuriuos mėgstu stebėti ir kuriuos aš seku. Man patinka žiūrėti, kaip žaidžia Ovi (A.Ovečkinas), A.Matthewsas, P.Kane'as, N.McKinnonas. Išskirti pačio geriausio aš tikrai negaliu, nes pasimokyti galima iš kiekvieno.
– Ką tau reiškia numeris, kuris yra ant tavo marškinėlių?
– Skaičius septyni man visada buvo prasmingas. Tai yra mano gimimo diena. O ir šiaip, septyni yra laimingas skaičius, dėl to mano marškinėlius šis numeris ir puošia.
– Ar kada nors esi iš savo draugų ar šeimos išgirdęs priešišką nusistatymą prieš ledo ritulį? Kaip reagavai?
– Vienintelis neigiamas dalykas yra tai, kad susipažįstant su žmonėmis jie iškart mano, jog esu be dantų (juokiasi). Išsyrus tai, nieko blogo nesu išgirdęs. Aplinkiniai kaip tik žavisi šia sporto šaka.
– Ar buvo tokių momentų, kai pagalvojai, kad gal geriau būtum pasirinkęs kitą sporto šaką?
– Esu apie tai mąstęs. Vaikystėje mano aistra buvo futbolas ir amerikietiškasis futbolas. Iki šiol seku savo mėgstamas komandas ir žaidėjus. Prieš išvykstant į JAV, aš vos nepasirinkau futbolo vietoje ledo ritulio.
– Ar turi brolių ar seserų? Ar jie kaip nors susiję su tavo pasirinkta sporto šaka?
– Turiu metais jaunesnę seserį. Ji lankė dailųjį čiuožimą dar tada, kai aš net nebuvau apsiavęs pačiūžų.
– Ką tau reiškia pripažinimas?
– Manau, kad visada yra malonu būti pripažintam, tačiau ne kiekvienoje komandoje žaidėjai yra palaikantys vienas kitą. Man tai nėra kažkas, ko aš tikiuosi, tačiau išgirsti komplimentą ar pagyrimą yra visada smagu. Asmeniškai, visad mėgstu pagirti komandos narį, kai jis padaro kažką gero. Manau, kad tai priverčia labiau pasitikėti savimi, kas ilgainiui yra naudinga pačiai komandai.
– Kokie tavo ateities tikslai?
– Norėčiau patekti į aukšto lygio lygą ir pažiūrėti, kiek aš iš tikrųjų galiu pasiekti. Noriu atskleisti visą savo potencialą. Taipogi norėčiau sėkmingai baigti universitetą ir, kad man sektųsi visose veiklose.
– Kaip galvoji ar pinigai daro žmogų laimingesniu?
– Pinigai laimės nupirkti negali. Manau, kad laimė yra kasdienis gyvenimas, o ne tam tikras įvykis. Laimė yra gėbėjimas įžvelgtį gerąją pusę net pačioje blogiausioje situacijoje ir žinojimas, kad viskas galų gale vistiek baigsis gerai. Kai mąstote pozityviai, pradedate suprasti, jog gyvenime yra daug daugiau dalykų, dėl kurių norisi būti dėkingu ir išspausti šypseną.
– Jei laimėtum milijoną, kur jį išleistum?
– Tiesą sakant, nežinau. Pirmiausia nusipirkčiau namą ir pasirūpinčiau savo šeima, o likusius pinigus skirčiau pagalbai kitiems. Manau, kad dalį pinigų paaukočiau beglobiams gyvūnams. Gatvėse gyvenantys benamiai šunys ir katės yra problema Meksikoje. Na ir žinoma, kažkiek pasilikčiau ir sau, pradėčiau taupyti.
– Kadangi Lietuvoje esi neseniai, ką labiausiai norėtum pamatyti, bet kol kas negali?
– Manau, kad iš turistinės pusės jau pamačiau viską, tačiau labai norėčiau pamatyti kaip atrodo Vilnius vasarą.
