Apie tai „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Lietuva tiesiogiai“ žurnalistė Daiva Žeimytė-Bilienė kalbėjosi su Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidente Daina Gudzinevičiūte.
– Pradėkime nuo seksualinio priekabiavimo skandalo dviračių sporte. Jau 4 dviratininkės prakalbo apie nederamą trenerio A.Jakimavičiaus elgesį. Taip pat apie tai kalba ir kiti su dviračiu sportu susiję asmenys, olimpietis Tomas Vaitkus sakė, kad trenerio elgesys yra nederamas. Ar jums yra tekę girdėti kalbų apie šio trenerio elgesį, nes jam metami kaltinimai yra labai rimti?
– Jeigu kalbame apie metamus kaltinimus, pasakymas, ar teko girdėti kalbų, ne visai adekvatus, nes kaltinimai ypatingai rimti.
Tokie kaltinimai turi būti teikiami į atitinkamas institucijas, kurios turi išsiaiškinti. Tai yra kriminalinis nusikaltimas, visiškai ir kategoriškai netoleruotinas ir to būti sporte jokiu būdu negali. Kaip ir bet kur negali būti. Jeigu pradėjome prieš gerą pusmetį, kai nuošė #metoo banga ir ji kažkada turėjo pasiekti ir kitas sritis.
Šiuo atveju pasiekė sportą, mes jau pradėjome apie tai kalbėti, ruoštis. Tačiau šiuo metu kilęs skandalas tik dar vienas įrodymas, kad apie tai reikia kalbėti, negalima toleruoti, su tuo taikstytis. Turi būti tai keliama į viešumą, aiškinamasi ir, pasitvirtinus faktams, kaltas turi būti nubaustas.
– Kaip jūs aiškinate tai, kad nei Lietuvos dviračių sporto federacija, nei jūsų vadovaujamas olimpinis komitetas nieko nežinojo? Visi kalba, bet jūs nežinote to. Ar jums bijoma pasakyti?
– Mes jokių skundų nesame sulaukę. Poną A.Jakimavičių aš pažįstu tik iš matymo. Esu su juo bendravusi gal olimpinėse žaidynėse prieš 10 metų.
– Po to, kai prasidėjo šis skandalas, nesate su juo bendravusi?
– Ne, tikrai nieko apie tai nežinom. Jokių skundų mes nebuvome gavę. Mes su juo neturime jokių darbinių santykių. Toli gražu nebandau nusiimti kažkokios atsakomybės.
Jeigu mes būtume žinoję ir turėję tiesioginių nusiskundimų, būtume bandę padėti sportininkėms ar padrąsinti jas, kad jos galėtų kreiptis į teisėsaugą. Šiuo atveju, net nežinau, ar kas yra gavę oficialius skundus.
– Tai anoniminiai pranešimai, nes jeigu prabilo viena, po to kitos dviratininkės, čia kaip sniego lavina. Pasakė viena, išdrįso ir kita. Kaip dabar reiktų elgtis? Oficialių skundų nėra, įrodyti visą situaciją yra sudėtinga, bet kažkokių priemonių reiktų imtis šio trenerio atžvilgiu, kalbant apie jo profesinę karjerą? Kaip reiktų elgtis dviračių federacijai?
– Federacija, mano žiniomis, jo taip pat nesamdo. Ko imsis federacija, aš nežinau, nes tai atskira nuo mūsų institucija. Jeigu pasitvirtintų tie kaltinimai, tai yra kriminalinis nusikaltimas.
Visiškai kitos pasekmės turėtų būti. Iš mūsų pusės – mes jau seniai galvojome ir kalbame apie tai, kaip padėti sportininkams, kad jie galėtų drąsiau kreiptis, ieškoti užtarimo. Nemanau, kad tai kažkas labai naujo. Tik tiek, kad apie tai buvo tylima.
– Įdomią nuomonę apie tai išdėstė prabilęs masažuotojas Egidijus Tutkus: tokį elgesį iš esmės „dangstė“ trenerio iškovojami medaliai. Jis vežė medalius, dėl to niekas nenorėjo garsiai kalbėti apie tai, ką jis su savo auklėtinėmis darė treniruotėse.
– Mes jo nedangstėme ir jo medaliais nesidangstėme. Jeigu tai pasitvirtins, jokių nuolaidų ir tolerancijos tam būti negali. Čia mūsų visų interesas, kad sportininkai būtų kuo labiau apsaugoti ateityje, o treneriai – be dėmių.
– Po to, kai prasidėjo šis skandalas, šiek tiek prabilta ir apie kitus atvejus, kitus trenerius. Ne tik dėl tam tikrų elgesio reikalų yra problemų, bet ir dėl pinigų sportininkams. Teigiama, kad kai kurie treneriai duoda pasirašyti tuščius lapus, taip sumažindami jų dienpinigius. Jums ką nors teko girdėti?
– Jeigu būčiau apie tai žinojusi oficialiai, kad iš mūsų skiriamo finansavimo kažkam nesumokėjo, kaip jūs manote, ar mes nebūtumėme į tai reagavę? Žinoma būtume reagavę. Tikrai man nėra tekę girdėti. Man sunku komentuoti, kokie tai buvo maistpinigiai, iš kur ir kas juos mokėjo.
– Matyt, kad visa ši situacija aiškiai parodo, kad yra didelių problemų ir kažkokių veiksmų reikia imtis. Ar kalba būtų apie trenerio etiką? Kaip reiktų spręsti šį sensacingą klausimą?
– Kas liečia iš mūsų pusės, tai mes galvojome apie tai ir ne vienas projektas kuriamas. Kaip atpažinti sportininkui nederamą trenerio elgesį, kokias sukurti rekomendacijas, kur galėtų atletai kreiptis.
Primenu, mes tiesiogiai nedirbame su sportininkais – dirba sporto mokyklos, federacijos. Būtent jie samdo trenerius. Tai, kas liečia tiesiogiai santykį ir galimybę sukontroliuoti ar sužinoti, tai yra sporto mokyklų, sporto gimnazijų, federacijos ar sporto centrų reikalas.
Mes tik tai galime palaikyti ir paskatinti, galbūt, padėti suprasti, kur gali būti nederamas elgesys ir kaip su juo kovoti.
– Kaip paskatinti atletus suprasti, kas vyksta jų aplinkoje? Kaip paskatinti juos kalbėti?
– Kai kurie patys jauniausio lygio sportininkai gali net nesuprasti, kurioje vietoje prasideda nederamas elgesys ir priekabiavimas.
Lygiai taip pat, kaip netoleruotinas smurtas. Apie tai labai daug kalba Tarptautinis olimpinis komitetas ir mes dabar jau galvojame, kaip pasinaudoti kitų šalių patirtimi.
Turėsime vieną bendrą projektą, kaip atpažinti nederamą elgesį, ką daryti, kaip paskatinti apie tai kalbėti. Iš kur visa problema – niekas apie tai nekalbėjo ir nežinojo.
– Sportininkai bijo kalbėti dėl daugelio priežasčių.
– Jeigu merginos būtų kreipęsi į atitinkamas teisėsaugos institucijas, tada ir mes čia nebekalbėtume, nes būtų iškelta byla ir aiškintųsi tie, kuriems priklauso aiškintis apie tai.
– Man atrodo, kad čia tik ledkalnio viršūnė.
– Niekas nežino, galbūt dar išlįs.
– Turbūt sportininkei, kuri siekia kažkokių rezultatų, svarbu, kad ji treniruotųsi. Buvo atvejų, kai merginos pasitraukė iš sporto dėl to, kad nebegalėjo pakęsti minimo trenerio elgesio. Galbūt čia yra didžiulis nuostolis. Bet jai turbūt ir moteriškai gėda apie tai kalbėti?
– Nežinau, ar jums teko patirti visuomenės nuomonę, kad tave užpuolė kažkur ar buvo nederamas elgesys, nes tavo per trumpas sijonas, per didelė iškirptė, tu pati kalta, kad ėjai, kažko nesužiūrėjai, nepadarei, nepasipriešinai ir neparodei.
Tą mes turime kalbėti, kad aukos jokiu būdu nėra kaltos. Kaltininkas yra kitas. Drąsinti, skatinti, palaikyti paprasta nebus, turi įsivažiuoti visas traukinys.
– Kas tokiose situacijose yra saugiklis, kuris turi baudžiamąją teisę? Jeigu treneris kaltinamas panašiais dalykais, tai tik jo tiesioginis darbdavys?
– Baudžiamąją teisę turi teisėsaugos institucijos, prokuratūra.
– Taip, bet konkrečiai kas gali treneriui kažkokias sankcijas pritaikyti?
– Pirmiausia, manau, darbdavys. Žinoma, moralinės sankcijos galbūt galėtų būti iš federacijos pusės.
– Jūsų manymu, pakanka saugiklių, kurie yra dabar?
– Nepakanka. Jeigu tai yra kriminalinis nusikaltimas, reikia kreiptis į teisėsaugą. Tai yra pirmas žingsnis. Mes labai daug šnekame – jeigu buvo nederamas elgesys, seksualinis priekabiavimas ir kažkokia, neduok Dieve, prievarta, tam yra teisėsaugos institucijos. O mes turime palaikyti tas ir tuos, kurie nori kreiptis į policiją.
– Jus pačią nustebino liudijimai?
– Mane galbūt labiau nustebino, kad kalba trečias ar ketvirtas asmuo, o ne pačios sportininkės.
– Kalba ir jos, anonimiškai.
– Taip, bet aš mačiau buvusį masažuotoją, kuris kalbėjo į kamerą.
– Ar nustebino tas faktas? Jūs pati sakote, kad esate bendravusi su tuo treneriu.
– Kažkiek, prieš kelioliką metų kelis kartus mačiau. Tikrai su juo nesu bendravusi.
– Dar viena tema – Jevgenijus Šuklinas, kanojininkas, Londono olimpinių žaidynių vicečempionas, kuris įtariamas dopingo vartojimu. Prieš pora savaičių ši žinia pasirodė viešumoje ir kol kas tylu. Gal jūs daugiau žinote?
– Tikrai nieko negaliu pasakyti daugiau. Mes gavome gruodžio pabaigoje griežtai konfidencialų raštą su nurodymu informuoti sportininką.
Vienintelė klaida, kuri buvo ir kurią patvirtinto Tarptautinė antidopingo agentūra – buvo rašybos klaida, sumaišyta pavardė, tačiau atitiko labai daug kitų duomenų.
Todėl abejoti, kad šitas raštas buvo skirtas ne mūsų sportininkui, kaip ir neturime pagrindo. Sportininką informavome, jis susisiekė su antidopingo agentūra, teisininkais ir paprašė atidaryti „B“ mėginį. Jo rezultatų mes neturime ir jokios oficialios informacijos gavę nesame.
– Kiek laiko užtrunka šie dalykai?
– Paprastai mėginio tyrimas užtrunka apie 2 savaites, tačiau mes nesame informuoti apie galutinius rezultatus. Mes net negalėjome viešinti tos informacijos, kurią gavome, tai galėjo padaryti tik tarptautinės organizacijos arba pats sportininkas. Kaip žinote, tą pats sportininkas padarė. Ir dabar laukiame rezultatų.
– Kaip taip atsitiko, kad 2012 m. Londone paimtas mėginys pakartotinai ištirtas po 7 metų? Nedažna, turbūt, tokia situacija?
– Ji visiškai nėra kažkuo ypatinga. Dabar yra labai nemažai pakartotinai testuojamų mėginių nuo Pekino ir Londono olimpinių žaidynių. Prisimenant rusų skandalą, tas preparatas dehidrochlormetiltestosteronas nėra naujas.
Kaip tik, atvirkščiai, jis yra senas, buvusios demokratinės Vokietijos sporto šedevrų kalvės produktas. Jis buvo visą laiką uždraustas ir visi sportininkai tai žinojo.
Tačiau jo atradimas buvo pakankamai komplikuotas – iki 2016 metų jį atrasti organizme buvo sunku, o dabar atradimas palengvėjo. Daugybė mėginių yra pakartotinai tikrinami, ieškant šito ir kitų dabar kur ks lengviau atrandamų preparatų.
– Jie tikrinami atsitiktinai ar buvo abejonės?
– Abejonių turbūt nebūna. Arba randamas, arba nerandamas. Tačiau mėginiai yra užšaldomi 10 metų. Mes turėjome didelį džiaugsmą, įteikėme Austrai Skujytei Londono olimpiados medalį, kuris dėl kitų sportininkių dopingo vartojimo atiteko lietuvei.
Tai reiškia, kad ir ji, ir aplink kitos sportininkės, kurios, galbūt, galėjo užimti vietą į vieną ar kitą pusę, buvo patikrintos.
Turėjome nemalonų įvykį: latvių lengvosios atletikos federacijos prezidentė taip pat prieš keletą mėnesių buvo pagauta vartojusi dopingą.
Tiesa, ji neturėjo medalio, Londone buvo likusi 4-oji, bet ji lygiai taip pat įkliuvo, pertikrinant testus. Nieko nuostabaus, yra tikrinama labai nemažai atletų iš naujo.
Galbūt tų, kurie iškovojo 20-30 vietą niekas netikrina, tačiau tų, kurie buvo arti medalio, jie yra iš naujo tikrinami.
– Bet visiškai atsitiktine tvarka?
– Manau, kad neatsitiktine – tie, kurie turi galimybę pajudėti į kažkurią vietą dėl kitų testų, bent jau viršūnėlė. Pavyzdžiui, jeigu yra 6 finalininkai, tai prizininkai būtinai tikrinami, iš kitų trijų – dar vienas, iš dešimties – dar vienas ir t.t. Ir po to yra burtų tvarka: priklausomai nuo kiekvienos federacijos ir jų finalininkų skaičiaus, tačiau jie yra tikrinami.
– J.Šuklinas visą šią situaciją susiejo su politika. Kadangi jis kandidatuoja į Visagino merus, jo teigimu, tai gali būti kažkoks politinis susidorojimas. Ką manote apie tokią nuomonę?
– Nieko nemanau. Mano manymu, tai visiškai nesusiję. Tai sportas ir tikrai nemanau, kad kažkam rūpi Visagine vykstantys rinkimai. Juolab, tikrina jį Tarptautinė antidopingo agentūra, kuriai kažin ar rūpi rinkimai į miesto merus. Vėlgi, tai visiškai atskira organizacija, visiškai nesusijusi su politika.
– Reiktų suprasti, kad 2012-siais ir 2018 metais J.Šuklino mėginys buvo tikrinamas skirtingais būdais?
– Taip. Atsirado naujos technologijos. Visi tie, kurie dabar praranda savo medalius, praranda ne todėl, kad buvo nepatikrinti, o todėl, kad buvo tikrinti dėl vienos ar kitos tuo metu draudžiamos medžiagos ir ta medžiaga, galbūt, dėl technologinių problemų buvo atrasta organizme.
Atsinaujinant patikrinimo būdams, ji randama daug lengviau. Pagautieji visi žinojo, kad ta medžiaga yra draudžiama. Tik, galbūt, ji ne taip lengvai randama.
– Kas gresia sportininkui, jeigu dopingo vartojimo įtarimai pasitvirtina, kalbant apie visus jo laimėjimus, pinigines paramas?
– Jam teks grąžinti medalį. Labai bus apmaudu, tačiau jei bus neįrodyta, kad jis nevartojo šito uždrausto preparato, jam teks grąžinti viską, ką jis gavo už tai.
– Po olimpiados jis 2013-siais iškovojo čempiono titulą universiadoje, tais pačiais metais – auksą Europos pirmenybėse ir 2014 m. pasaulio čempionate laimėjo bronzą.
– Ne, mes kalbame tik apie 2012 m. Londono olimpiados laimėjimą. Valstybė jam išmokėjo didelę premiją, olimpinis komitetas dovanojo automobilį.
– O renta? Jis ją gauna?
– Priklausomai nuo to, už ką jis ją gavo. Mano manymu, jis gavo už šį laimėjimą, tad jam teks su ja atsisveikinti. Labai norėčiau, kad tai būtų tik klaida.
– Ar jis gaudavo sportininko stipendiją?
– Taip pat bus peržiūrima, pagal kokį laimėjimą jis stipendiją turėjo gauti. Jei Jevgenijus gavo ją kaip olimpinių žaidynių vicečempionas, taip pat reikės žiūrėti.
– Kokios sportininko galimybės tokioje situacijoje? J.Šuklinas komentuodama sakė, kad bandys įrodinėti, kad taip nėra.
– Sunku pasakyti. Dauguma, kiek man teko girdėti, bylų yra laimimos tik dėl procesinių pažeidimų. Dopingo paėmimo procedūra labai griežtai reglamentuota. Jeigu bus įrodyta, kad kažkur buvo nesilaikyta procedūrinių dalykų – galbūt, tačiau šansų nėra daug.
– Kokias galimybes jis turi? Sporto arbitražo teismas?
– Taip, Sporto arbitražo teismas. Jeigu buvo nesilaikyta procedūrinių galimybių, teismas gali tą antidopingo bylą tiesiog uždaryta.
– Kiek yra tokių atvejų, kai sportininkai apsigina?
– Nutinka, bet ne dažnai. Variantų, kad „A“ mėginys buvo teigiamas, o „B“ mėginys buvo neigiamas, neteko girdėti.
„Lietuva tiesiogiai“ – nuo antradienio iki ketvirtadienio 16.30 ir 20.30 val. per „Lietuvos ryto“ TV.
