Sporto pasaulis dreba nuo slegiančių klausimų, į kurių vieną svarbiausių trečiadienį skambiai bandė atsakyti Sporto arbitražo teismas (CAS), nusprendęs palaikyti Tarptautinės lengvosios atletikos federacijos (IAAF) nurodymą neįprastai aukštą testosterono lygį turinčioms sportininkėms vartoti vaistus arba atsisakyti svajonių varžytis keliose rungtyse. Sprendimas įsigalioja gegužės 8-ąją.
Sporto arbitražas buvo garsiosios bėgikės iš Pietų Afrikos Respublikos Caster Semenya viltis, bet po ilgiau nei du mėnesius vykusių diskusijų ir ekspertų klausymų du teisėjai iš trijų nusprendė, 28 metų lengvaatletė ir jos likimo moterys turės paklusti taisyklėms, kurias Jungtinių tautų žmogaus teisių taryba vadino „nereikalingomis, žalingomis ir žeminančiomis.“
„Klausimas labai jautrus, nes artėja olimpinės žaidynės, šiuo metu vyksta atrankos. Diskusija vyko labai aršiai, nes klausimas susijęs su diskriminacija dėl lyties, priverstiniu gydymu, žmogaus teisių apribojimu. Vienu sakiniu pasakyti nėra paprasta. Abi teisme dalyvavusios pusės turi labai stiprių argumentų“, – lrytas.lt sakė jau 10 metų IAAF medicinos ir mokslo komisijos narė Alma Kajėnienė.
Vieni švenčia pergalę, kiti baisisi
Sporto pasaulis neabejoja – CAS sprendimas yra veikiau kablelis visoje keblioje istorijoje, kurioje C.Semenya palaikanti visuomenės dalis pirmiausia klausia, kodėl įgimtos savybės turi būti slopinamos vaistais ir siūlo į sportininkę pažvelgti iš žmogiškosios pusės.
Tačiau Lietuvos lengvosios atletikos federacijos (LLAF) prezidentas Eimantas Skrabulis į situaciją siūlo pažvelgti kitaip.
„Daugiau nėra, kur skųstis. Žaidimo taisyklės pagaliau aiškios, – kalbėjo jis. – Tokių sportininkių yra daugiau, bet mes kalbame apie retas išimtis, o išimtys negali griauti taisyklės. Nereikia pamiršti ir dešimčių tūkstančių moterų ir merginų, kurios gimė tipiškomis moterimis su įprastu testosterono lygiu. Ką per varžybas daryti joms?“
Tačiau sporto pasaulis vienareikšme pergale džiaugtis negali. Kadangi pasaulio lengvosios atletikos čempionatas vyks rugsėjį, tokios sportininkės vaistus vartoti privalės pradėti per savaitę. C.Semenya palaikantys čia įžvelgia stiprią diskriminaciją.
„Moterims, kurioms testosterono lygis yra natūraliai aukštas, neturėtų būti draudžiama varžytis su kitomis moterimis. Lygiai taip pat, kaip ir moterims, kurios yra natūraliai aukštesnės už vidutinę moterį“, – „The Telegraph“ teigė Notingamo teisės mokyklos sporto ir lyties specialistė dr. Seema Patel.
Siekia lygybės
Užsienio žiniasklaida itin kritiškai pažvelgė į Sporto arbitražo sprendimą, nes buvo tikimasi, kad pergalę švęs C.Semenya. CAS savo verdikte nurodė, kad nors IAAF sprendimas turi diskriminacijos požymių, jis „reikalingas ir proporcingas“, kad būtų užtikrinta moterų galimybė garbingai varžytis.
„IAAF galėjo tapti lydere ir sukurti aplinką, kurioje aukštą testosterono lygį turinčios moterys būtų matomos, kaip „žmonės, dukros ir seserys.“ Federacijos vadovas sako, kad taip ir yra, tačiau tuo pačiu metu draudžia joms varžytis“, – didelio atgarsio komentare „The Guardian“ rašė buvusi Australijos bėgikė Madeleine Pape, kuri prisipažino, kad iš pradžių buvo prieš C.Semenya, tačiau galiausiai suprato, kad diskusija jau seniai peržengė tik sporto ribas.
IAAF taisyklę, kad didelį natūralų testosterono kiekį turinčios lengvaatletės privalo bent 6 mėnesius iki varžybų gerti specialius vaistus, oficialiai pristatė praėjusių metų balandį. Netrukus gausybę aukso medalių 400, 800, 1500 m rungtyse susirinkusi C.Semenya paskelbė, kad pradeda teisinę kovą, tačiau dabar ji privalės paklusti, rinktis kitą rungtį arba ieškoti teisinių kelių jau už sporto ribų.
Pasak sporto medikės A.Kajėnienės, taisyklė buvo sukurta siekiant užtikrinti lygią galimybę varžytis.
„Daugelyje sporto šakų varžosi tik tos pačios lyties atstovai, nes vyrai turi pranašumą prieš moteris. Manoma, kad pranašumą prieš moteris nulemia būtent vyriški hormonai, kurių vyrai turi kur kas daugiau. Techninėse sporto šakose tai nėra taip aktualu, bet kitose sporto šakose vyrai su moterimis nesivaržo“, – sakė ji.
Ateitis – neaiški
Londono ir Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių aukso medalių savininkės C.Semenya pralaimėjimas Sporto arbitraže palietė ir kitas tokio likimo sportininkes.
Dabar jos privalės likus 6 mėnesiams iki varžybų testosterono kiekį sumažinti iki nurodytos normos. Kitu atveju joms bus draudžiama varžytos bėgimo distancijose nuo 400 iki 1500 m.
„Pasirinktos rungtys, kuriose ryšys tarp androgenų lygio ir sportinio rezultato įrodytas akivaizdžiausiai. Šiose rungtyse labai svarbi tiek raumenų masė, tiek ir hemoglobino kiekis. Dėl kitų distancijų galbūt nėra atlikta pakankamai tyrimų. Pats procesas nėra užbaigtas. Išvadose sakoma, kad atsiradus naujiems įrodymams taisyklė gali būti keičiama“, – kelius per painų labirintą brėžė A.Kajėnienė.
C.Semenya atstovai CAS sprendimą viešai pavadino gėda ir žada ieškoti būdų, kaip apeiti IAAF taisyklę, tačiau artėjant pasaulio čempionatui sportininkė turi labai greitai priimti sprendimą dėl vaistų – bėgikė du olimpinius aukso medalius laimėjo 800 m distancijoje, prieš dvejus metus pasaulio čempionate Londone ji laimėjo 1500 m bronzą.
Be vaistų abi distancijos jai nepasiekiamos.
Problema – ne naujiena
C.Semenya slapta dar 2009 metų lapkritį jai to net nesuprantant buvo atliktas lyties tyrimas. Oficiali tyrimo informacija iki šiol nebuvo paviešinta, tačiau tiek žiniasklaidoje, tiek CAS dokumentuose prie jos nurodomos trys raidė: „DSD“.
DSD sindromas reiškia, kad žmogus gimė ir su vyriškais, ir su moteriškais lytiniais organais arba turi tokių požymių. Tiek hormonai, genai ir reprodukciniai organai turi vyriškų ir moteriškų bruožų, tad dėl šios priežasties gali pakilti testosterono – hormono, didinančio raumenų masę, jėgą, hemoglobino – lygis.
Gerokai didesnį testosterono kiekį turinčios moterys sporte – ne naujiena, tačiau daug metų dėl to nebuvo daroma nieko ir tik vėliau nuspręsta kreiptis į medikus, kad šie pradėtų tyrimus ir išsiaiškintų, kokią įtaką tai gali padaryti varžyboms.
A.Kajėnienė siūlė į situaciją pažiūrėti iš istorinio taško: „Asmenys su lyties vystymosi sutrikimais yra sena sporto problema. Tarp sportininkių ilgą laiką buvo tokia problema, kad kai kurios turėjo pranašumą prieš kitas varžoves. Bet tai nebuvo jų kaltė – tai tam tikri lyties vystymosi sutrikimai, kai žmogus turi XY chromosomą, kas reiškia, kad pagal genus – tai vyras, tačiau asmuo išoriškai panašus į mergaitę ir augintas, kaip mergaitė, turi dokumentus patvirtinančius jo priklausomybę moteriškai lyčiai. Šiuolaikinėje visuomenėje lyties samprata labai sudėtinga ir neapima tik genetinio lyties apibūdinimo. Prisiminkime galimybę pakeisti lytį.“
Riba – vis tiek aukštesnė nei įprasta
Pagal IAAF taisykles, DSD sportininkės privalės sumažinti testosterono lygį iki penkių nanomolių litre. Tai reiškia, kad likus pusmečiui iki oficialių varžybų joms bus atliekamas tyrimas – užfiksavus didesnį skaičių bus rodoma raudona kortelė.
„Tos taisyklės yra plačios ir netgi palankios sportininkėms, kaip C.Semenya. Ta nustatyta riba yra bene dukart aukštesnė nei normalios sportuojančios moters“, – teigė LLAF vadovas.
Kaip nurodė „The Guardian“, įprastai suaugusio vyro organizme nanomolių skaičius svyruoja tarp 5,5 ir 29 nmol/l.
A.Kajėnienė teigė, kad anksčiau riba sportininkėms buvo dvigubai aukštesnė – 10 nanomolių.
„Po papildomų tyrimų IAAF tą ribą sumažino ir labiau priartino prie sveikų moterų ribos. Šiuo metu nustatyta testosterono riba yra žemesnė už sveiko vyro testosterono ribą“, - aiškino A.Kajėnienė.
Gali atsirasti nauja sportininkų kategorija?
Po CAS sprendimo dėl C.Semenya bylos pasaulio žiniasklaidoje jau ne pirmą kartą pradėta svarstyti, ar tokie atvejai pakeis sportą – galbūt galėtų atsirasti atviroji kategorija, kur be medikamentų galėtų pasireikšti ir gerokai aukštesnį testosterono kiekį turinčios sportininkės.
„Nemanau. Dabar yra konkrečiu atveju priimtas konkretus sprendimas. Žinome, kas galima ir negalima. Juk buvo atvejis, kai norėta į olimpiadą įtraukti ir neįgaliuosius, – garsiąją „Ašmeninio bėgiko“ Oscaro Pistoriuso istoriją prisiminė E.Skrabulis. – Tai yra neetiška. Didžioji dalis – 99,9 proc. – sportininkų patenka į standartinius rėmus. Džiaugiuosi, kad Europa sutaria šiuo klausimu ir IAAF užtenka politinės valios priimti sprendimus.“
Jungtinių tautų žmogaus teisių taryba IAAF planą nustatyti testosterono lygį pavadino „nereikalingu, žalingu ir žeminančiu.“ Pietų Afrikos sporto ministrė Tokozile Xasa tai vadino „žmogaus teisių pažeidimu“.
E.Skrabulis į tai numoja ranka.
„Skundžiantys žmonės bandė išpūsti šį klausimą – esą tai diskriminacija ar kažkas tokio. . Atsirado politikų, bandžiusių daryti įtaką viešųjų ryšių akcijomis. Naudojamas skriaudžiamos Afrikos vaizdinys. Galbūt tai buvo politizuota“, – sakė jis.
Sukėlė milžinišką skandalą
C.Semenya istorijoje išties būta užkulisinių žaidimų. Vienas žymiausių to pavyzdžių – dar 2009 metais jai laimėjus pasaulio čempionato auksą 800 m rungtyje, žiniasklaidai buvo nutekinta informacija apie jos lyties testą.
Vėliau sportininkė atskleidė, kad net pati nežinojo, kokius tyrimus jai atlieka medikai – jai buvo pasakyta, kad tai dopingo testas.
2013 metais medikai Nicoje oficialiai paskelbė, kad operavo keturias sportininkes, kurių amžius – nuo 18 iki 20 metų. Joms buvo pašalintos lytinės liaukos ir iš dalies pašalintas klitoris.
Per 2016 metų Rio olimpiadą buvo skelbiama, kad lengvosios atletikos rungtyse varžosi bent 14 testosterono perteklių turinčių sportininkių. Visos jos dėl IAAF nurodymų turėjo vartoti vaistus, o žiniasklaidoje pasirodė pranešimai, kad kai kurios sportininkės yra kreipusios ir į chirurgus.
Tuomet „Associated Press“ žurnalistinis tyrimas atskleidė, kad IAAF galimai slapta vertė sportininkes „susitvarkyti“ reikalus, kad šios galėtų sportuoti.
Tikrina dopingo kontrolieriai
Lietuvoje oficialiai apie tokius atvejus kalbėta nebuvo, tačiau kalbų apie galimai pernelyg aukštą testosteroną turinčias sportininkes būta.
Pasak E.Skrabulio, jeigu tarp bėgikių atsirastų tokia mergina, federacija apie tai sužinotų iš dopingo kontrolierių.
„Tarkime, kad tam tikru atveju pas sportininkę X užfiksuojamas leistinos normos viršijimas. Automatiškai nuo tos dienos ji negalėtų 6 mėnesius startuoti varžybose, – situaciją piešė E.Skrabulis. – Taisyklėse nurodoma, kad sportininkas lygį turi atitikti iki varžybų starto likus nemžiau 6 mėnesių. Sportininkas turėtų būti kontroliuojamas, o tai darytų specialistai.“
Tokiu atveju sportininkei reikėtų apsispręsti – pradėti vartoti vaistus arba atsisakyti tam tikrų distancijų, galbūt pradėti vartoti vaistus. Kita išeitis – tikėtis, kad medicinos mokslas atvers tokį kelią, kokio tikisi C.Semenya.
Po skaudaus CAS sprendimo šventė pergalę stadione
C.Semenya po CAS sprendimo nusprendė daug nekalbėti, o imtis veiksmų. Po CAS sprendimo IAAF nustatyta testosterono lygio taisyklė į lengvąją atletiką sugrįžta gegužės 8-ąją, tad sportininkė nieko nelaukusi griebė bėgimo batelius ir dar kartą pasauliui pademonstravo savo sugebėjimus. Penktadienį per Dohoje vykusias Deimantinės lygos varžybas C.Semenya neturėjo lygių 800 m bėgimo takelyje.
„Veiksmai kalba garsiau nei žodžiai, – BBC sakė C.Semenya. – Viską sprendžia Dievas. Dievas nusprendė mano gyvenimą ir jis jį užbaigs. Dievas man suteikė karjerą ir jis ją užbaigs. Joks vyras ir joks žmogus negali manęs sulaikyti nuo bėgimo.“
C.Semenya patikino, kad net neketina baigti karjeros ir tikrai nevartos vaistų.
„Man tik 28-eri, kaip aš galiu pasitraukti? Jaučiuosi jauna ir kupina energijos. Lengvojoje atletikoje turiu dar bent 10 metų“, – sakė C.Semenya.
Straipsnyje naudojama ir BBC, „The Guardian“, „The Telegraph“ informacija.
