28-erių disko metikui praėjusią savaitę Kauno klinikose buvo pašalinta prieš trejus metus pėdoje įstatyta plokštelė. Nors iš pradžių buvo manyta, kad disko metikui svetimkūnis bus pašalintas pasibaigus sezonui, tačiau nuolatiniai kojos skausmai ant operacinio stalo privertė atsigulti prieš pat vasaros sezono pradžią.
„Planavome tvarkytis po sezono, bet treniruotėse pamatėme, kad atsimušame į 65 metrų ribą ir dėl to pėdos skausmo negaliu pramušti šio atstumo. Tuomet ir priėmėme sprendimą operuoti“, – atskleidė A.Gudžius.
Dėl šios operacijos sportininkui teks koreguoti savo pasiruošimo planus, tačiau be kovos pasaulio čempiono titulo disko metikas nežada atiduoti. Dėl šio tikslo A.Gudžius netgi nusprendė paaukoti dalį komercinių varžybų.
Be to A.Gudžiui įvykdyti normatyvo į rugsėjo 27-spalio 6 dienomis vyksiantį pasaulio čempionatą nebereikės – teisę startuoti ten turi visi praėjusių pirmenybių čempionai.
Sportininkas bendraudamas su lrytas.lt pasidalino mintimis apie operaciją, pasiruošimo planus ir Katare vyksiantį pasaulio čempionatą.
– Kada prasidėjo bėdos su pėda ir svarstymai dėl operacijos?
– Tas didesnis intensyvus diskomfortas atsirado šių metų pavasarį treniruočių stovykloje. Planavome tvarkytis po sezono, bet treniruotėse pamatėme, kad atsimušame į 65 metrų ribą ir dėl tos pėdos skausmo negaliu pramušti šio atstumo. Tuomet ir priėmėme sprendimą operuoti.
Jau geriau turėti aukščiausią rezultatą pasaulio čempionate, nei visą sezoną būti vidutiniame lygyje, nuvilti tautiečius ir patiems susikrauti psichologinį sunkumą prieš planetos pirmenybes.
– Kaip jaučiatės po operacijos?
– Viskas sėkmingai praėjo, nieko sudėtingo nebuvo. Išėmė plokštelę iš pėdos. Savijauta nebloga, jau vaikštau. Nuo ketvirtadienio pradedu jau sportuoti. Stengsimės po truputį įsivažiuoti. Turime planą, kad liepos pabaigoje galėčiau pradėti dalyvauti varžybose.
– Kiek ši operacija sujaukė pasiruošimo planus?
– Viskas automatiškai nusikėlė porai mėnesių. Bet mes geriau aukojame komercinį sezoną, negu paaukotume pasaulio čempionatą. Vis tik prioritetas yra atstovauti savo šaliai. Žinoma, jog dabar bus sudėtinga pakovoti dėl titulo apgynimo. Bet žiūrėsime, duok Dieve, kad pavyktų atsistatyti taip, kaip priklauso ir maksimaliai stengsimės parodyti rezultatą.
– Kaip vyksta kojos reabilitacija?
– Kažkokios ypatingos reabilitacijos nedarome. Nebuvo ta operacija labai išmušanti iš vėžių. Reikalingas laikas kojai atsigauti, dirbame su kineziterapeutu, darome pratimus. Kaip sakoma, viskas gyja per judesį. Nieko naujo čia neprigalvosi.
– Tai artimiausiu metu daugiausiai laiko teks praleisti treniruoklių salėje?
– Taip. Dabar dar kokias tris savaites dirbsime ten, o vėliau bandysiu pradėti mėtyti diską ir tikiuosi, kad per porą mėnesių pavyks sugrįžti į tą areną.
– Kokie numatyti pasiruošimo planai iki pasaulio čempionato? Ruošitės Lietuvoje ar užsienyje?
– Orai pas mus Lietuvoje geri, viskas čia tvarkoje. Mums daug nereikia – aikštės metimams, treniruoklių salės, stadiono vienam ar kitam specialiam pratimui ir bėgimo takelio. Žinoma, prieš pasaulio čempionatą dar tikimės sudalyvauti keliose aukštesnio lygio varžybose, kad adaptuotis psichologiškai prie to spaudimo. Norisi su stipriausiais pasaulio disko metikais pakovoti, kad psichologiškai apsitrinti šalia jų.
– Liksite prie sau įprastos taktikos į varžybas keliauti likus kelioms dienoms iki starto ar dabar, kai pasaulio čempionatas vyks Katare, kažką keisite?
– Nemanau. Į pasaulio čempionatą planuojame vykti kaip ir į Londoną 2017 metais, Berlyną 2018 metais – dvi dienos prieš startą. Viena diena skirta atsigavimui po kelionės ir tuomet varžybos. Ten sėdėti, galvoti, planuoti kažką yra tik papildomas emocinis krūvis.
Ten suvažiuoja daugybę aukščiausių lygio sportininkų, visi dega, verda emocijos. Tu matai jų laimėjimus, pralaimėjimus ir tai nepadeda. Mes to krūvio stengiamės išvengti.
– Prieš 2016 metų Rio de Žaneiro olimpines žaidynes buvote patyręs stresinius pėdos lūžius, bet vėliau atsigavote ir prasibrovėte bei patekote tarp disko metimo elito. Dabar vėl atlikta operacija, kuri šiek tiek sujaukė pasiruošimo planus pasaulio čempionatui, tačiau šį kartą laukia kitokia misija – apginti čempiono titulą. Kiek galima šias situacijas palyginti iš psichologinės pusės?
– Tada, aišku, traumos buvo rimtesnės. Matote, šiai dienai per daug nepasikraunu tokiomis mintimis. Dabar svarbiausia pasveikti ir pasiruošti atitinkamui lygiui. Reikia ir treniruotėse mesti diską toli. O titulą ginsime rugsėjo mėnesio pabaigoje, dar turime marias laiko. Kad tik to laiko užtektų atsigauti ir viskas pavyktų.
Prieš Rio de Žaneiro buvo sudėtinga, nes žinojau, kad galiu mesti, treniruotėse diskas kaip ir lekia, paskui užpuolė traumos. Nebuvo dar tos psichologinės patirties varžybose, nebuvo patirties mesti toli. Dabar visas tas bagažas yra ir jis ramina, nėra tos įtampos dėl to, kas čia dabar bus.
Maždaug įsivaizduoji ko gali tikėtis, bet vistiek tai yra dar labiau pasvarstymai. Kai atsistatysiu, sudalyvausiu varžybose, geriau viską matysiu, bet žinoma, kad psichologiškai dabar yra ramiau.
Aišku, realiai įvertini situaciją ir supranti, kad ten susirinks visi stipriausi. Nebus taip, kad pasveikai, atėjai ir laimėjai. Reikės dirbti, arti ir visur save 100 procentų realizuoti. Kol kas apie medalius sunku kalbėti, kai šiemet dar nesu dalyvavęs varžybose. Prižadėti nieko negaliu, bet visada kovoju iki galo, o kaip bus, pamatysime rudenį.
