Neretas, sužinojęs apie jos pomėgį, nustemba ar net pašaipiai prunkšteli. Pasak D. Motėjūnaitės, moterų ledo ritulys yra kitoks nei vyrų ir jis su moteriškumu tikrai neprasilenkia.
Lietuvoje ledo ritulio entuziastės susibūrusios į dvi komandas. Mūsų šalies moterų ledo ritulyje galima aptikti retą reiškinį sporte, nes komandos viena iš kitos skolinasi žaidėjas, bendradarbiauja ir draugauja.
Taip pat yra „laisvųjų“ žaidėjų, kurios prisijungia prie treniruočių ar rungtynių kada gali. Visa tai dėl ledo ritulininkių trūkumo.
Verslo vadybą baigusi D.Motėjūnaitė komandos „Hockey Stars“ žaidėja tapo atsitiktinai. Pasak jos, būti vartininke yra didelė atsakomybė ir išbandymas.
– Ledo ritulys tradiciškai laikomas vyrų užsiėmimu. Kodėl jūs pasirinkote būtent šitą sporto šaką?
– Viskas prasidėjo nuo mano sūnaus. Ieškojome jam sporto būrelio. Vyras pasiūlė rinktis ką nors kita nei krepšinis ar futbolas. Vyras pasiūlė nuvesti į ledo ritulio būrelį, sakė labai įdomi sporto šaka. T
okiu būdu mes atkeliavome į Sostinės ledo ritulio akademiją, į ledo rūmus. Sūnus po pirmosios treniruotės pasakė: „Aš čia noriu būti“ ir taip pradėjo treniruotis pas ilgametį Lietuvos rinktinės žaidėją, o dabar trenerį Artūrą Katulį.
Po kiek laiko treneris Artūras, treniravęs ir vyrų mėgėjų komandą „Tauras“, sugalvojo pabandyti išmokyti žaisti ledo ritulį ir moteris.
Bešnekant ir bejuokaujant, kad ir mamytės gali lipti ant pačiūžų ir mokytis čiuožti, Sostinės ledo ritulio akademija iš tikrųjų išsiuntė oficialų kvietimą visoms mamoms, sesėms ir draugėms ateiti mokytis žaisti ledo ritulį.
– Kaip žmonės reaguoja sužinoję, kad žaidžiate ledo ritulį?
– Nustemba. Perklausia, ar tikrai ledo ritulį, ir peržvelgia keistu žvilgsiu. O antrasis klausimas būna: „Tai čia jūsų sūnus žaidžia ledo ritulį?“. Atsakau, kad ir sūnus, ir aš, ir mano vyras, ir dukra mokėsi žaisti... Visi žaidžia... (juokiasi). Tada pašnekovas man ironiškai mesteli: „Na labai moteriškas užsiėmimas“...
Būna ir tokių, kurių akyse pamatau lengvą pašaipą: „Na taip, moteris ant ledo...“. Kokia būna reakcija, priklauso nuo žmogaus. Tačiau visuomenėje yra stereotipas, kad moterys ledo ritulio nežaidžia, nes tai nemoteriška. Su šiuo stereotipu susiduriu dažnai.
– Papasakokite apie pirmąsias treniruotes. Kaip jos atrodė?
– 2016 metų kovo 12 dieną įvyko mūsų moterų pirmoji treniruotė, į kurią susirinko penkiolika merginų ir moterų. Jos buvo besitreniruojančių berniukų mamytės, sesutės ir artimosios aplinkos moterys. Pirmąsias treniruotes labai sunku pavadinti rimtomis treniruotėmis.
Tai greičiau buvo labai linksmas bandymas atsistoti ant pačiūžų ir prisijaukinti ledą. Nes didžioji dauguma mūsų niekada neturėjo nieko bendro su pačiūžomis. Net riedučiais nebuvo važiavusios.
– O jūs pati?
– Ant ledo ritulio pačiūžų nebuvau stovėjusi. Vaikystėje aš ant užšalusio ežero buvau šiek tiek čiuožusi su vadinamomis figūrinėmis pačiūžomis. Bet ledo ritulio pačiūžos yra visai kas kita. Skiriasi ir bato forma, ir pati geležtė. Figūrinės pačiūžos turi priekyje dantukus, kuriais gali atsispirti, stabdyti, dėl mažiau išlenktos geležtės yra lengviau laikyti balansą.
O ledo ritulio pačiūžų geležtė yra siauresnės, yra sunkiau išlaikyti balansą, bet lengviau išvystyti greitį, ir visa yra daroma geležtės briaunų pagalba. Yra vidinė briauna ir išorinė briauna, atsispyrimas pirštais arba nuo kulno... Čiuožimo technikos skiriasi. Joms perprasti reikia daug treniruočių...
– Ką reiškia žaisti ledo ritulį? Kas yra sunkiausia?
– Iš tikrųjų tai reikia labai daug valios, užsispyrimo ir fizinės jėgos. Reikia suprasti, kad teisingai čiuožti reikia mokytis, ir tai nėra nei lengva, nei greita. Turi išmokti teisingos laikysenos: laikyti nugarą, teisingai sulenkti kojas, kad treniruojantis nepakenktum sau ir negautum traumos.
Reikia daug darbo su savimi ir fizinių pastangų. Taip pat labai svarbu reguliariai atlikti pratimus ne ant ledo. Mes juos vadiname „žemės“ pratimais. Jie padeda sutvirtinti raumenis. Taip pat, žinoma, reikia trenerio.
Dar vienas didelis išbandymas yra ledo ritulio ekipuotė. Ji gana brangi ir nešiotis sunki, ypač vartininko. Vien kojų apsaugos vartininkui kainuoja mažiausiai 300 eurų (gerokai dėvėtos). Ledo ritulio žaidėjo aprangą sudaro daug dalių, visa tai reikia nusipirkti pačioms ir prieš kiekvieną treniruotę atsivežti į ledo rūmus, apsirengti. Užtrunka nemažai laiko ir pastangų.
– Kas jus motyvuoja žaisti ledo ritulį?
– Smagu. Mus suvedė smagumo jausmas ir noras įvaldyti tai, ko, sakoma, moterys negali... Pirmiausia buvo noras išbandyti, tada atsirado sportinis azartas, nes ledo ritulys yra azartiškas žaidimas. Taip pat buvo noras paneigti stereotipą, kad ledo ritulys yra ne moterims.
Tačiau šis noras toli gražu ne svarbiausias. Jei jis būtų svarbiausias, tai galėjome išmokti, pačiuožti metus ir išsiskirstyti. Susibūrėme, apie mus parašė, parodėme, kad galime ir išsiskirstėme. Bet taip nebuvo, tai nebuvo noras užsidėti pliusiuką, mes einame į priekį.
Į mūsų komandą ateina jaunų merginų, kurios jau iš karto turi sportinį interesą tobulėti, kilti ir varžytis. Mūsų komandos narė Jurgita mėgsta sakyti, kad mums reikia medalių. Taip, mums jau norisi pergalių ir reikia medalių. Ledo ritulys mums tapo sportu, kurį mes mylime ir kuriam esame atsidavusios.
Tiesą sakant, kad žaistum ledo ritulį, turi būti ir lengvai „pamišusi“. Jau minėjau ekipuotę. Pirmai bandomajai treniruotei komanda paskolina, bet skolinta ekipuotė nebus tobulai tinkanti. Merginos į ekipuotę nemažai investuoja, susiperka dalimis.
Naujokės paprastai neperka visos naujos ekipuotės, dalį perka dėvėtą, bet ir ji nemažai kainuoja. Vilniuje mes jau turime tris ledo ritulio parduotuves ir feisbuko grupes ledo entuziastų, kur perka-parduoda naudotas ekipuotes. Tad jau turime pasirinkimo galimybių.
Ekipuotę sudaro pačiūžos, kojų blauzdų apsaugos, šortai, apsauginė krūtinėlė, alkūnių apsaugos, pirštinės, šalmas, lazda. Tai yra pagrindiniai dalykai. O dar yra apatiniai termodrabužiai, genitalijų apsaugos, specialios kojinės getrai, juosta lazdų vyniojimui ir taip toliau...
Nors iš pradžių dalį ekipuotės galima įsigyti jau dėvėtos, pačiūžas patartina pirkti naujas ir sau specialiai pritaikyti. Ledo ritulio parduotuvės turi įrenginius, veikimo principu panašius į mikrobangų krosneles, kur pačiūžos batas yra pakaitinamas (pačiūžų batas pagamintas taip, kad reaguotų į šilumą), o vėliau apsiavus pačiūžą, ji prisitaiko prie jūsų pėdos.
Suteikus batui pėdos formą, sumažėja galimybė pritrinti pūsles ar nuospaudas. Jei tai negelbsti ir jaučiamas diskomfortas, tai pačiūžų batus galima formuoti specialiomis žnyplėmis įspaudžiant reikiamose vietose, taip pat įsigyti ergonomiškus padelius... Keliu rankas prieš visas tas technologijas – jos yra neįtikėtinos.
– Kaip atsitiko, kad tapote vartininke? Jūs turbūt esate svarbiausias žmogus komandoje?
– Svarbiausias, be abejo, yra treneris, tačiau be vartininkės žaidimas nevyktų. Kaip tapau vartininke? Atsitiktinai. Iš pradžių mes visos tik „pratinomės“ ledo ritulį, mokėmės čiuožti, kūno laikysenos, laikyti lazdą, valdyti ritulį.
Kai jau šiek tiek prakutome, bet dar ne itin mokėjome valdyti lazdą ir ritulį, mums ant ledo leisdavo žaisti futbolą. Kamuolį spardydavome pačiūžomis. Ir tada natūraliai paaiškėjo, kad kažkas turi saugoti vartus.
Aš bežaidžiant ėmiau vis stoti į vartus gaudyti kamuolio. Mano komandos kolegė Oksana stodavo į kitus vartus, nes turėjo supratimo apie vartininko poziciją – jos sūnus vartininkas. Tiesiog, tuo metu niekas daugiau neparodė iniciatyvos saugoti vartų, visos norėjo spardyti ir žaisti.
Sakiau, gerai, aš pastovėsiu... Taip natūraliai ir atsitiko, kad ir aš tapau vartininke, ir Oksana. Gerai, jei komanda turi du vartininkes, nes sporte yra nemaža traumos tikimybė. Tačiau reikia pasidžiaugti, kad rimtų traumų mūsų komandos narės nėra patyrusios.
– Pakalbėkime apie jūsų komandą „Hockey Stars“. Kaip ir kada ji susikūrė?
– Kaip jau minėjau, trenerio A.Katulio iniciatyva 2016 metų kovą įvyko pirmoji mūsų treniruotė. Tą pavasarį mokėmės stovėti ant ledo, išėjome ledo ritulio pradžiamokslį.
Nuo 2017 metų sezono vidurio mus pradėjo treniruoti Mauras Baltrukonis. Jis – Sostinės ledo ritulio akademijos treneris ir taip pat Lietuvos vyrų rinktinės žaidėjas. Be galo džiaugiamės, kad mūsų treniruotėse dalyvauja ir treneriai Laurynas Vonzodas ir Marius Muralius, kurie kaip puikūs asistentai padeda mūsų komandos merginoms puikiais patarimais ir palaikymu, ypač kai turime naujokių ir jos žengia pirmuosius nedrąsius žingsnius. Su tokia stipria komanda mums lengviau žengti pirmyn ir tikėti sėkme.
Mes jau pirmojo sezono pabaigoje sudalyvavome savo pirmajame moterų turnyre „Lady cup“, kurį organizavo asociacija „Hockey Lietuva“. Kadangi mes tada turėjome geriausiu atveju kokias aštuonias merginas, pasiryžusias lipti ant ledo, o be penkiolikos žaidėjų ir vartininko nėra kaip žaisti varžybose, tai mes pasikvietėme ledo ritulį žaidžiančių merginų iš Klaipėdos, iš Vilniaus ir kitur. Ir mes labai sėkmingai pasirodėme. Tas suteikė pasitikėjimo ir įkvėpė drąsos.
Šiuo metu komandoje turime beveik dvidešimt merginų, kurios reguliariai lanko treniruotes, bet jos yra labai skirtingo pasirengimo lygio. Dar yra apie dešimt merginų, kurios prie mūsų prisijungia tada, kada gali, kada turi laiko. Ar mes visos vilnietės? Tikrai ne. Tarkime yra Diana, kuri pas mus treniruotis atvažiuoja iš Utenos.
Ji dar treniruojasi ir su Elektrėnų komanda, ir su vyrais Vilniuje. Ji yra ledo ritulio entuziastė. Dar turime tris merginas, kurios gyvena Klaipėdoje, vieną jauną damą Juodupėje. Jos su mumis nesitreniruoja, bet su mumis žaidžia varžybose. Nuoširdžiai sakau, kad jos mūsų komandos dalis.
– Kaip atrodo treniruotė?
– Treneris paprastai turi susidaręs treniruotės planą ir juo vadovaujasi. Treniruotė prasideda apšilimu besirengiant ekipuotę, nes tai, kaip sakiau, užtrunka laiko ir pastangų. Tada būna apšilimas ant ledo. Jį darome pačios, be trenerio įsikišimo.
Lengvi raumenų tempimo pratimai, pačiuožiame ratukais pirmyn-atgal, kad apšiltų visi raumenys, kad nepatirtume traumų. Po to pirma treniruotės dalis visada būna skirta ugdyti gebėjimams – ar čiuožimui, ar ritulio varymui, ar jo perdavimams. Antroji treniruotės dalis būna „saldžioji“, nes gauname progą pažaisti, jei rimtai pasitreniruojame. Tai būna ne visada (juokiasi).
Kartais mes treniruojamės ir su vyrų mėgėjų komandomis. „Tauras“ visada kviečia į žaidybines treniruotes, kitos komandos taip pat mielai priima norinčias mokytis.
– O kaip varžybos?
– Kol kas mes varžytis turime galimybę tik draugiškose varžybose su Elektrėnų merginų komanda „Hockey Girls“. Pavasarį asociacija „Hockey Lietuva“ visada organizuoja moterų turnyrą „Lady cup“. Į šiuos turnyrus be mūsų ir elektėniškių yra kviečiamos taip pat ir latvės. Paprastai atvažiuoja dvi komandos iš Latvijos ar kitų kaimyninių šalių.
– Minėjote, kad kartais treniruojatės ir su vyrų mėgėjų komandomis. Kaip vyrai ledo ritulininkai reaguoja į kartu žaidžiančias moteris?
– Skirtingai. Vieniems smagu, džiugu žaisti su moterimis. Kiti beveik pasipiktina, ką jos čia daro! Moterų ledo ritulys yra ramesnis nei vyrų, jos nesistumdo, nesielgia šiurkščiai, jų žaidime nėra fizinio kontakto, jos nesidaužo viena į kitą, nespaudžia priešininkės į bortą. Besitreniruodami kartu su moterimis, vyrai kartais ir užsimiršta.
Nepakeldami galvos, žiūrėdami tik į ledą ir į ritulį, jie kartais bumpteli, nutrenkia moterį... Netyčia, o gal kartais ir tyčia... Maždaug, norėjote lygių teisių – turėkite... Pasitaiko tokių akimirkų, bet jos nėra masinės. Mūsų komandos narės mieliau dalinasi priešingais įspūdžiais. Jos pasakoja, kad būna labai malonu, kai nugriuvus pričiuožia vyrukas, ištiesia ranką, kad įsikibtum ir atsistotum. Šis džentelmeniškas veiksmas maloniai nuteikia.
Su vyrais žaidžiame įvairiai. Dažnai moterys padalinamos tarp vyrų į priešingas komandas, jos integruojasi į vyrų penketukus ir žaidžia kartu. Tai, beje, yra naudingas dalykas, tačiau nemažas iššūkis. Dabar su mūsų komanda reguliariai treniruojasi trys vyrai. Mes pusiau juokais sakome, kad žaidimas su vyrais labai priverčia merginas pasitempti. Jos įjungia „užslėptą“ pavarą ir padaro tai, ką gali geriausio.
– Kokie komandos „Hockey Stars“planai?
– Tikriausiai girdėjote, kad Lietuvos ledo ritulio pasaulyje neseniai įvyko svarbus įvykis. Asociacija „Hockey Lietuva“ šiemet buvo pateikusi paraišką dėl moterų rinktinės dalyvavimo pasaulio čempionato atrankoje ir buvo nuspręsta, jog Lietuvos rinktinė dalyvaus naujai sukurtame pasaulio čempionato III divizione.
Lietuvos moterų rinktinė į savo pirmąjį oficialų čempionatą stos dar šiemet. Gruodžio 2-8 dienomis jos varžysis pasaulio čempionate Bulgarijoje. Rinktinei vadovaus ilgametis Lietuvos rinktinės treneris Berndas Haake. Taigi, šiuo metu pradėta burti Lietuvos moterų rinktinę, į kurią stengiasi patekti ir mūsų komandos žaidėjos.
Iki šiol nebuvo Lietuvos moterų rinktinės, nes tiesiog nebuvo pakankamai moterų, merginų, kurios aktyviai užsiimtų šia sporto šaka. Prieš šešetą metų trenerė iš Kauno Ramunė Maleckienė Elektrėnuose buvo subūrusi merginas iš įvairių Lietuvos miestų, ir tas darinys buvo pavadintas rinktine. Ta komanda sužaidė kelias rungtynes ir išsibarstė. Tokio dalyko kaip rinktinė nebeliko. Tik prieš keletą metų Ramunė subūrė komandą „Hockey Girls“.
Taigi, šiuo metu, kaip sakiau, Lietuvoje yra dvi moterų ledo ritulio komandos: mūsų „Hockey Stars“, kuri treniruojasi Vilniuje, ir Elektrėnų „Hockey Girls“. Mūsų varžovės elektrėniškės labiau pažengusios, nes jų komanda susikūrė anksčiau. Jos ir Latvijos čempionate dalyvauja. Latvija turi labai rimtų moterų ledo ritulio komandų.
Mūsų komanda taip pat pasiryžusi neatsilikti ir drąsiai eiti į priekį. Dedame visas pastangas, kad treniruočių būtų kuo daugiau, kad mūsų lygis kiltų. Mes paprastai treniruojamės Ledo pramogų arenoje Vilniuje, ten, kur ir gimė mūsų komanda. Tačiau vasarą su ledu – problema.
Vasarą jo yra tik prekybos centre „Akropolis“, o ledo užimtumas labai didelis. Taigi, treniruojamės tada, kada gauname laiką. Tik kartą per savaitę, 21 val. vakare. Bet tai mūsų nesustabdo. Rudenį vėl grįšime į Pramogų areną, kur jau esame susiderinę pratęsti savo treniruotes bei gauti laiką papildomai antrai treniruotei. Taip pat labai kviečiame prie komandos jungtis ir naujokes.
