Paskutinis sezono akordas
Dvi dienas vykstančioje „Dangės regatoje“ varžėsi bemaž 200 irkluotojų iš Latvijos, Estijos, Baltarusijos, Ukrainos, Rusijos ir Lietuvos.
Sportininkai, startavę vienvietėmis ir dvivietėmis valtimis, plaukdami upe pasroviui, turėjo įveikti 3000 metrų distanciją. Prie istorinio burlaivio „Meridianas“ susirinkę žiūrovai nuo stebėjo ir emocingas keturviečių valčių lenktynes.
Kitą dieną burtų keliu atrinktoms mišrioms aštuonviečių valčių įguloms reikėjo nuirkluoti 500 metrų distanciją. Šioje rungtyje startavo net keturiolika įgulų.
Klaipėdos irklavimo centro (KIC) organizuojamoje regatoje dalyvavo įvairaus amžiaus ir sportinio meistriškumo irkluotojai - nacionalinių rinktinių nariai ir tik žengiantys į didįjį sportą jaunuoliai.
Dangės regata buvo paskutinioji ir kandidatams į nacionalinę rinktinę - pasaulio ir Europos čempionatų, universiadų nugalėtojams bei medalininkams.
Irklus žvaliai traukė senjorai
Varžybose startavo irklavimo elitas - Ieva Adomavičiūtė, Rolandas Maščinskas, Aurimas Adomavičius, Žygimantas Gališanskis, Dominykas Jančionis. Olimpinis vicečempionas Mindaugas Griškonis apgailestavo, kad negalėjo pasirodyti.
Populiarioji regata vėl priviliojo gausų senjorų būrį: pasaulio čempioną Zigmą Gudauską, daugkartinius tarptautinių varžybų nugalėtojus Arūną Šatą, Vidą Stačkutę – Šatienę, Alfredą Raščių, Romualdą Gėgžną, daug kitų praeityje pergales vandens takeliuose raškiusių žinomų profesionalių irkluotojų.
Vyriausias Danės regatos dalyvis – legendinis irkluotojas, 77 metų vilnietis Karolis Nutautas. Šiemet jis iškovojo aukščiausius apdovanojimus Vengrijoje vykusiose pasaulio senjorų klubų pirmenybėse. Tarptautinėse varžybose šis nenuilstantis irklo meistras aplenkia už save gerokai jaunesnius irkluotojus.
„Dangės regata vėl buvo puikiai organizuota, Lietuvos ir kaimyninių šalių irkluotojai į ją tiesiog veržiasi“, - kalbėjo ir pats varžybose startavęs Lietuvos irklavimo federacijos (LIF) prezidentas Dainius Pavilionis.
Vienoje valtyje su olimpiečiais
Pernai regatoje išbandyta naujovė – mišrios įgulos startavo aštuonviečių valčių varžybose. Burtų keliu į vieną komandą gali patekti ir jauni sportininkai, ir tituluoti irklavimo meistrai. Tokios lenktynės šiemet sutraukė dar daugiau dalyvių.
„Jaunimui finišuoti plaukiant vienoje valtyje su nacionalinės rinktinės nariais olimpiečiais - didžiulė garbė ir atsakomybė. Tokios akimirkos įsirėžia į atmintį visam gyvenimui“, - kalbėjo idėjų nestokojantis KIC vadovas Liudvikas Mileška.
Jau daugiau pusšimtį metų vykstanti Dangės regata, pasak sebuvių, tuo ir patraukli, kad dalyvių čia niekas neskirsto į rangus - visi irkluotojai jaučiasi kaip viena didelė šeima.
Kai kurie varžybų dalyviai irklus traukė pasipuošę nuotaikingais kostiumais – jie sulaukdavo daugiausiai žiūrovų simpatijų.
Dalyviai apžiūrėjo baigiamą rekonstruota KIC bazę prie Dangės. Čia jau įrengtos šiuolaikiškos treniruočių patalpos, dušai, valčių elingai, drabužinės. Treneriai įsikūrė naujuose kabinetuose, modernizuotos visos pastato inžinerinės sistemos.
Bazėje galės treniruotis ir žiemą
Naujosios irklavimo bazės statyba kainavo 1 mln. 183 tūkst. eurų. Pakoregavus techninį projektą, rangovams teko atlikti papildomų darbų, tad sąmata pabrango 70 tūkst. eurų.
L.Mileška džiaugiasi, kad atnaujinta irklavimo baze bus galima naudotis ir žiemą: „Dabar čia užteks vietos 78 sportininkams ir 22 darbuotojams. Elinguose sutelpa visos valtys ir baidarės. Naujas patalpas pritaikysime ir neįgaliems sportininkams, gal įrengime nedidelį bendrabutį“.
Klaipėda siejama su Lietuvos irklavimo ištakoms – pirmasis irklo meistrus ir buriuotojus suvienijęs sporto klubas „Neptūnas“ čia įkurtas prieš 132 metus. Senojoje Mėmelburgo piliavietėje iki šiol dunko istorinio klubo pastatas.
„Planuojame įprasminti praeitį - sporto bazės kiemelyje specialiai palikome erdvę, kurioje galėtų iškilti ir koks nors dailės akcentas - vaizduojamojo meno kūrinys, skirtas visų laikų Klaipėdos irkluotojams“, - sakė L.Mileška.
Olimpiadoje - trys lietuvių įgulos
Lietuvos irklavimo meistrai šešerius metus iš pasaulio ir Europos čempionatų negrįždavo medalių, tačiau pastarasis sezonas jiems nebuvo toks sėkmingas.
Lince (Austrija) vykusiame pasaulio čempionate tik vienvietininkas M.Griškonis, buvęs arčiausiai medalių - prasibrovęs į A finalą, užėmė ketvirtąją vietą. Kiti Lietuvos rinktinės nariai dėl aukščiausiųjų apdovanojimų nesivaržė.
Per Europos pirmenybes Liucernoje (Šveicarija) vienintelė merginų porinės dvivietės įgula lenktyniavo A finale. Lince tos pačios merginos neapgynė pernai iškovoto pasaulio čempionių tutulo - liko devintos.
Vyrų porinę keturvietę, pernai laimėjusią pasaulio čempionatą, Lince taip pat ištiko nesėkmė – pasaulio čempionai užėmė tiktai vienuoliktąją vietą.
Vis dėlto M.Griškonis, dviviečių porinių valčių igulos (merginų - Milda Valčiukaitė ir Ieva Adomavičiūtė, vyrų - Saulius Ritteris ir Dovydas Nemeravičius) iškovojo teisę dalyvauti Tokijo olimpinėse žaidynėse.
Liucernoje – galutinė atranka
„Sezonas buvo sudėtingas, konkurencija vis aštrėja - sportininkai padarė, ką galėjo. Gal ne visi buvo geriausios formos, o tai ne vien tiktai jų, bet ir trenerių reikalas. Pergalių tradicija nutrūko, dėl to apmaudu. Tačiau kitų irkluojančių šalių atstovai pasirodė dar prasčiau - Rusija ir Ukraina liko be kelialapių į Tokijo žaidynes“, - kalbėjo D.Pavilionis.
LIF prezidentas dėl visų sezono nesėkmių nekaltina ncionalinės rinktinės trenerio Mykolo Masiliono, konsultanto italo Giovannio Postiglione ir kitų pagalbininkų. Šiokių tokių sisteminių klaidų, neišbaigtumo treniruočių cikluose, ypač rengiant startams vyrų porinės keturvietės įgulą, jis pastebėjo.
„Keturvietės likimas bus sprendžiamas. Be S.Ritterio yra ir daugiau pajėgių irkluotojų, galinčių pretenduoti į komandą. Kitąmet per Liucernos regatą vyrų keturvietės ir dvivietės be vairininko įgulos dar galės atsigriebti – ten bus kovojama dėl kelialapių į Tokijo žaidynes“, - į ateitį optimistiškai žvelgia D.Pavilionis.
Aukcioną sustabdė irkluotojai
Palankiai įvertinęs rekonstruotą Klaipėdos irklavimo bazę D.Pavilionis tikisi, jog panašus sporto centras kada nors iškils ir Vilniuje - Žirmūnuose prie Neries, buvusio Tuskulėnų dvaro teritorijoje. Čia numatyta pastatyti šiuolaikišką irklavimo sporto centrą.
Naujos irklavimo bazės detalusis planas parengtas, bet vėliau mero Remigijaus Šimašaus vadovaujama Vilniaus savivaldybė kažkodėl persigalvojo - norėdama užsidirbti pinigų, paskelbė aukcioną dėl patrauklaus žemės sklypo paupyje ir kelių sukiužusių lūšnų pardavimo.
„Aukciono rengėjai nuleido sparnus, kai prie savivaldybės buvo surengta protesto akcija. Vilniuje irkluotojai treniruojasi pasibaisėtinomis sąlygomis. Neprarandame vilties, kad sporto bazei numatyta vieta Žirmūnuose nebus užstatyta stikliniais verslo biurų pastatais“, - sakė D.Pavilionis.
