„Ilgai ir sunkiai treniravomės, netinginiavome, o lūkesčiai buvo nepateisinti, – kalbėjo S.Ritteris. – Todėl teko apsispręsti, ką daryti. Kuo vyresnis tampi, tuo dažniau pagalvoji, kad sportininko karjera nėra amžina. Norisi viską atlikti kuo kruopščiau ir išnaudoti kiekvieną treniruotės akimirką kuo kokybiškiau“.
31-erių S.Ritter apsisprendė keisti trenerį – nuo spalio mėnesio darbuojasi su Tomu Valčiuku.
„Aš nieko nekaltinu, tačiau suprantu, kad per didelis pripratimas vienas prie kito jau nepadeda tobulėti, – kalbėjo nuo 2013-ųjų metų su treneriu Mykolu Masilionu treniravęsis irkluotojas. – Natūralu, jei pastebima, kad stinga postūmių, reikia kažką keisti.
Supratau, jeigu dabar nežengsiu žingsnio šiuo momentu, niekas nepasikeis. O vienuolikta vieta vėl? Tai manęs netenkina“.
Nuo 2013-ųjų metų S.Ritteris iškovojo Europos aukso, sidabro ir bronzos medalius, pasaulio pirmenybėse skynė sidabrą, pasipuošė Universiados auksu bei Rio de Žaneiro žaidynių sidabru irkluodamas porinę dvivietę, o pernai su porinės keturvietės įgula tapo Europos vicečempionu.
„Aš augau kaip sportininkas, M.Masilionis augo kaip treneris – kartu tobulėjome, – kalbėjo S.Ritteris. – Kartu pasiekėme gerų rezultatų. Tačiau tikiu, kad nauja trenerio akis pamatys daugiau“.
Prabilęs apie kelią į Tokijo olimpines žaidynes S.Ritteris kalbėjo atsargiai – kas irkluos vienvietę, o kas sudarys porinės dvivietės įgula turėtų paaiškėti kitų metų pavasarį.
„Faktas – kelialapiai iškovoti. Pavasarį turėtų paaiškėti, kurie sportininkai užims visas tris vietas valtyse, – aiškino S.Ritteris. – Porinė dvivietė? Dar neaišku. Tačiau yra aišku, kad sportininkas turi būti kuo geresnės sportinės formos, kad galėtų įrodyti esantis vertas vietos olimpinėse žaidynėse“.
