Kūno kultūros ir sporto departamento panaikinimas ir sporto rėmimo sistemos pakeitimai nepanaikino chaoso pinigų dalybose. Netgi aukšto meistriškumo sporto programų finansavimo perdavimas tiesiogiai skirstyti Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai (ŠMSM) netapo tvirtu žingsniu į aiškumą.
Tik vasario mėnesį buvo patvirtinta dokumentų patekimo tvarka. Daliai federacijų lėšos buvo paskirtos kovo 10 d. įsakymu, tačiau dauguma savo pinigų sumą sužinojo kovo 27 d. iš ministro Algirdo Monkevičiaus pasirašyto įsakymo, kuris buvo pagrįstas paraiškas nagrinėjusios darbo grupės sprendimais.
Taip buvo išdalyta 7 mln. eurų, bet kai kurios lėšų laukusios organizacijos negavo nė euro.
Daugiausia lėšų teko Plaukimo federacijai (per 702 tūkst. eurų), Krepšinio federacijai (per 639 tūkst.) ir Lengvosios atletikos federacijai (per 563 tūkst. eurų).
Strateginėms sporto šakoms išdalinta 4 mln. eurų, nors šiame sąraše yra tokių, kurios šiuo metu neturi realių kandidatų į olimpiečius.
Kitos olimpinės sporto šakos pasidalino per 1 mln. eurų, o dar 980 tūkst. išdalinta kitoms sporto šakoms, tarp kurių yra ir tokių egzotiškų kaip šachmatų kompozitoriai.
Pinigų gavo 58 federacijos.
Finansavimo sumas lėmė per pastaruosius ketverius metus pasiekti rezultatai, bet kelioms sporto šakoms galimybę gauti paramą užkirto netikėtos kliūtys – daugiausia nepriderinti prie naujojo Sporto įstatymo reikalavimų įstatai.
Ničnieko negavo ne tik tokios populiarios sporto šakos kaip futbolas ir čiuožimas, bet ir beisbolas, golfas, žirgų sportas, motorlaivių, vandens slidininkų ir universalios kovos organizacijos.
Neįgaliųjų sportui paskirta 840 tūkst. eurų, iš jų beveik pusę gavo aukštų rezultatų pasiekiantis Kurčiųjų sporto komitetas (410 tūkst. eurų).
ŠMSM teigimu, lėšos skirtos visoms federacijoms, kurios iki nustatyto termino pateikė paraiškos dokumentus ir atitinka Sporto įstatyme nustatytus kriterijus.
Kriterijai, pagal kuriuos federacijos gali gauti valstybės biudžeto lėšų aukšto meistriškumo sporto programoms įgyvendinti, apibrėžti Sporto įstatyme. Pavyzdžiui, asociacija ar federacija turi būti atsakinga už visų Lietuvoje kultivuojamų atstovaujamos sporto šakos disciplinų plėtrą, per paskutinius 4 metus iki kreipimosi į ŠMSM ne mažiau kaip vienas federacijos atstovaujamos sporto šakos sportininkas turi būti atstovavęs Lietuvai olimpinėse žaidynėse, pasaulio, Europos čempionatuose ir pan. Organizacija taip pat turi turėti pasitvirtinusi plėtojamos sporto šakos sporto varžybų saugumo taisykles, etikos kodeksą, atsakomybę už etikos ir Pasaulinio antidopingo kodekso pažeidimus. Pretenduojanti gauti valstybės lėšų federacija turi įsipareigoti skirti nuosavų lėšų aukšto meistriškumo sporto programoms įgyvendinti.
Kol kas lieka neaišku, koks bus koronaviruso pandemijos poveikis, bet akivaizdu, kad nevykstant varžyboms federacijos šiuo metu gali sutaupyti labai daug lėšų.
Sporto federacijos dar teikė projektus Sporto rėmimo fondui, kurio lėšos vis dar skirstomos. Olimpines sporto šakas tiesiogiai iš savo biudžeto pagal nustatytus kriterijus remia Lietuvos tautinis olimpinis komitetas (LTOK), kurio veikla finansuojama daugiausia loterijų firmos „Olifėja“ lėšomis
Lrytas.lt pateikia sumas, kurias federacijos gaus iš biudžeto.
Strateginės sporto šakos (iš viso – 4 mln. eurų)
Plaukimas – 702,7 tūkst. eurų
Krepšinis – 639,7
Lengvoji atletika – 563,5
Irklavimas – 528,7
Baidarių ir kanojų irklavimas – 395,3
Dviračių sportas – 282,1
Imtynės – 202,9
Boksas – 173,1
Šiuolaikinė penkiakovė – 143,5
Sunkioji atletika – 110,8
Buriavimas – 99
Tekvondo – 66
Dziudo – 65,6
Greitasis čiuožimas – 27,4
Kitos olimpinės sporto šakos (iš viso – 1,18 mln. eurų)
Ledo ritulys – 159,7 tūkst.
Biatlonas – 121,2
Rankinis – 117,1
Gimnastika – 110,2
Regbis – 109,8
Žolės riedulys – 104,2
Šaudymas – 66,9
Slidinėjimas – 64,4
Tinklinis – 57,7
Akmenslydis – 56,8
Stalo tenisas – 43,4
Vandensvydis – 42,6
Badmintonas – 34,2
Šaudymas iš lanko – 20,2
Tenisas – 19,1
Triatlonas – 17,0
Softbolas – 16,9
Fechtavimas – 8,3
Laipiojimas – 8,1
Kitos sporto šakos (iš viso – 980 tūkst.)
Aeroklubas – 150,7
Kiokušin karatė – 141,9
Orientavimosi sportas – 135,1
Sportiniai šokiai – 83,7
Kultūrizmas – 74,0
Šaškės – 65,3
Automobilių sportas – 55,3
Rankų lenkimas – 36,5
Sportinė žūklė – 31,9
Sambo – 31,1
Motociklų sportas – 25,1
Šachmatai – 22,7
Jėgos trikovė – 20,8
Šachmatų kompozicijos – 18,4
Tautinės imtynės – 15,6
Skraidantis diskas – 13,9
Kikboksas – 11,8
Boulingas – 8,7
Vandens motociklai – 7,7
Ušu – 7,4
Pulas – 7,2
Muaitai – 4,4
Povandeninis sportas – 4,0
Biliardas – 3,4
Korespondenciniai šachmatai – 2,1
Neįgaliųjų sportas (iš viso – 840 tūkst.)
Kurčiųjų sporto komitetas – 410,7
Aklųjų sporto federacija – 166,5
Neįgaliųjų sporto federacija – 135,8
Paralimpinis komitetas – 85,6
Specialiosios olimpiados komitetas – 41,2
