Negalią turėjusi sportininkė norėjo tapti pirmąja moterimi, kuri turėdama apatinių galūnių paralyžių sugebėjo viena perplaukti dalį Ramiojo vandenyno 6 metrų valtimi.
A.Madsen savo kelionę pradėjo balandžio mėnesį ir ją Havajų sostinėje Honolulu planavo baigti liepos pabaigoje. Tačiau moteris radijo ryšiu nesusisiekė su artimaisiais jau įpusėjus pusiaukelei.
Dar birželio 21 dieną ji savo tekstiniam pranešime parašė, jog planuoja kelias valandas būti vandenyje, nes planavo valties remontą. Po kurio laiko pakrantės tarnyba rado jos kūną, plūduriuojantį prie virve pririštos valties.
Savo laiku A.Madsen tarnavo JAV jūrų pėstininkų dalinyje, tačiau po nesėkmingos operacijos tapo neįgali – negalėjo valdyti kojų.
Teigiama, kad ji žaidė krepšinį, atstovaudama dalinio „Marines“ komandai, tačiau šokdama krito ir susižeidė stuburą. Operacija nepavyko ir teko atsisveikinti ne tik su tarnyba: neįgalią moterį paliko vyras, ji net gyveno gatvėje.
Vis dėlto A.Madsen surado jėgų nepalūžti, pradėjo sportuoti – susirado irklavimo trenerius ir 2012 metais Londono paralimpiadoje iškovojo auksą bei bronzą rutulio stūmimo sektoriuje.
Be to moteris buvo triskart irklavimo pasaulio neįgaliųjų čempionatų laimėtoja, dukart ji buvo įveikusi Atlanto vandenyną
A.Madsen taip pat sukūrė programą irkluotojams-neįgaliesiems. „Norėjau, kad žmonės su tam tikrais judėjimo trūkumais galėtų irkluoti.
Tai vienas iš geriausių dalykų, kas gali būti, kai esi neįgalus. Aš siūlau tokiems žmonėms irkluoti trys dienas per savaitę ir tai daryti nemokamai“, – pristatydama savo programą rašė A.Madsen.
Kaip teigė jos draugė Soraya Simi, A.Madsen žinojo, kad 2,5 tūkst. jūrmylių kelionė nebus iš paprastų.
„Ji žinojo, kad kas diena tai bus iššūkis ir labai didelė rizika. Bet ji buvo pasiryžusi numirti vandenyne dėl savo svajonės. Ir dėl meilės vandeniui“, – papasakojo S.Simi.
