Nacionalinis stadionas Vilniuje – geriausias pavyzdys, kurį reikėtų
įtraukti į mokomąją medžiagą visų šalių studentams, studijuojantiems
statybą bei architektūrą.
Panašiomis aplinkybėmis vyko "Žalgirio" arenos statyba Kaune, mat
tuometė miesto valdžia kelerius metus niekaip negalėjo pasirinkti nei
vietos, nei arenos statybos modelio.
Skirtumas tik toks, kad dvejonės dėl arenos užtruko gerokai trumpiau,
nes ją reikėjo pastatyti iki 2011 metais Lietuvoje vykusio Europos
krepšinio čempionato.
Kauno valdžiai užteko drąsos priimti sprendimą,
darbai paskutinėmis dienomis prieš varžybas buvo užbaigti ir
krepšininkai išbėgo ant dažais dar kvepiančios arenos parketo.
Jau po poros metų visų šalies miestų gyventojai ir net svečiai iš
užsienio pavydžiai žvelgė į Nemuno saloje iškilusią "Žalgirio" areną,
kuri tapo miesto simboliu. Pavydas dar padidės greta jos
įrengus baseiną.
Kol kas arena stovi užrakintomis durimis, kaip ir dauguma panašių
objektų visoje Europoje, tačiau nėra abejonių – netrukus ateis diena,
kai stogas vėl kilnosis nuo "Žalgirio" komandos aistruolių keliamo
triukšmo.
Kauno, kaip palankaus sportui miesto įvaizdis smarkiai susvyravo šių
metų pradžioje, kai iš miesto spruko Turkijos įmonės, kuriai buvo
patikėta S.Dariaus ir S.Girėno stadiono rekonstrukcija, darbuotojai.
Jie spėjo atlikti maždaug ketvirtadalį numatytų darbų.
Kauno valdžia labai stengėsi, kad konkursą laimėtų būtent turkai, mat ši
įmonė buvo pelniusi gerą vardą. Kauno meras V.Matijošaitis tikino, kad
stadiono rekonstrukciją gali sustabdyti tik karas, ir net buvo paskelbęs
pirmųjų futbolo rungtynių datą.
Stadiono rekonstrukciją sustabdė ne karas, o Turkijos įmonės
pasamdytiems darbuotojams neišmokėti atlyginimai.
Savivaldybė nutraukė sutartį su žlungančia statybų bendrove ir paskelbė
naują konkursą. Kitą savaitę ketinama skelbti nugalėtoją, su kuriuo
planuojama pasirašyti sutartį.
Reikia tikėtis, kad šįkart V.Matijošaitis nesuklys numatydamas pirmųjų futbolo rungtynių ant naujosios stadiono vejos datą.
Šiuolaikišką futbolo stadioną būtų galima pavadinti tikru stebuklu
Lietuvoje, mat kol kas visus tokius projektus lydi kažkoks prakeiksmas.
O kol kas galima pasidžiaugti mažesniu, tačiau taip pat svarbiu įvykiu.
Lampėdžio ežero pakrantėje per dvejus metus iškilo nauja, viena
moderniausių Europoje, sporto mokyklos "Bangpūtys" irklavimo bazė.
Pasak šios sporto atstovų, Lampėdžio ežero pakrantėje iškilusi bazė
išsiskiria ne tik infrastruktūra, bet ir geografine padėtimi.
Artimiausią tokio lygio kompleksą, esantį ne už miesto ribų, žinovai
regi tik Šveicarijoje.
Kauno miestas į naujo vandens sporto centro statybas investavo 3 mln.
eurų. Dar 2 mln. eurų pridėjo Vyriausybė. Šie pinigai bus panaudoti
likusiam itin svarbiam darbui – irklavimo trasai gilinti, kad 2
kilometrų ilgio tiesioji atitiktų aukščiausius standartus.
Niekas dabar negalės priekaištauti, kad Kaunas pataikauja tik
krepšiniui, o kitoms sporto šakoms paberia trupinių.
Dar įspūdingesnio masto statybos vyksta greta "Girstučio" rūmų – tai
naujoji Kauno ledo arena, kuri turėtų tapti moderniausia šalyje.
Statybai miesto valdžia atseikėjo per 11 mln. eurų.
Jeigu neatsiras nenumatytų kliūčių, žiemos sporto šakų mėgėjai arenos
ledą galės išbandyti jau kitų metų pradžioje. Maždaug tuo pat metu
įkurtuvės numatytos ir atnaujintoje Kauno sporto halėje.
Kai visi šie projektai pavirs tikrove, reikės pastangų sugalvoti, kokio
sporto objekto Kaune dar trūksta. Su slidinėjimo trasa jau turbūt
pavėluota visiems laikams.
Kai žiemos tokios, pamatyti sniegą garantuotai galima tik Druskininkų sniego arenoje.
O svarbiausia, kad visomis šiomis siūlomomis galimybėmis nesutrukdytų
pasinaudoti vėl atslinkęs koks nors šlykštus užkratas.
„Laikinoji sostinė“
