Slidinėjimo asociacijos sezono startas: istorinis rezultatas, galvosūkiai dėl pandemijos ir ambicingi planai

„Mūsų sezonas prasidėjo liepos 1 dieną ir nuo to laiko nuveikėme nemažai. Sportininkai treniruojasi, dalyvauja varžybose ir ruošiasi svarbiausiems sezono startams. Nors dėl pandemijos planai nuolat keičiasi, bet žiemos šventes pasitinkame neblogos nuotaikos. Ypač po įspūdingo Modesto Vaičiulio pasirodymo pasaulio taurės varžybose“, – teigia Lietuvos nacionalinės slidinėjimo asociacijos (LNSA) prezidentas Remigijus Arlauskas.

 Modestas Vaičiulis.<br> LNSA nuotr.
 Modestas Vaičiulis.<br> LNSA nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Dec 23, 2020, 2:05 PM, atnaujinta Jan 31, 2022, 12:44 PM

LNSA vienija lygumų slidinėjimo, kalnų slidinėjimo, snieglenčių sporto ir akrobatinio slidinėjimo sportininkus.

Sėkmingiausias šis sezonas kol kas – lygumų slidininkams. Jie jau vasarą pelnė medalių aukšto lygio tarptautinėse riedslidžių varžybose, o praėjusį savaitgalį buvo pasiektas istorinis rezultatas. Vokietijos mieste Drezdene Modestas Vaičiulis tapo pirmuoju Lietuvos slidininku, patekusiu į pasaulio taurės sprinto varžybų ketvirtfinalį.

31 metų lietuvis sprinto laisvuoju stiliumi kvalifikacijos varžybose tarp 69 sportininkų užėmė 25-ąją vietą, o galutinėje įskaitoje buvo 28-tas ir iškovojo pirmuosius karjeroje 3 taškus pasaulio taurės įskaitoje. Joje M.Vaičiulis dabar yra 88-as.

Tautvydas Strolia sprinto kvalifikacijoje finišavo 61-as.

M.Vaičiulis ir T.Strolia Drezdene dalyvavo ir komandų sprinto rungtyje. Čia lietuvių duetas buvo 21-as, pranokęs penkias ekipas. Skaičiuojant vienos šalies komandų pasirodymus, Lietuvos atletų rezultatas – 13-as, nes kai kurioms valstybėms atstovavo po dvi ekipas.

Naujas įrašas atsirado ir kalnų slidininko Andrejaus Drukarovo CV. Jis gruodžio 2 d. debiutavo Europos taurės lenktynėse – antrose pagal pajėgumą po Pasaulio taurės varžybų.

Kol kas varžybų skonio šį sezoną nepajuto tik Lietuvos snieglenčių ir akrobatinio slidinėjimo atstovai. Bet ir jie nesėdi sudėję rankų.

Pažvelgėme į visų LNSA disciplinų pirmąją sezono dalį.

Slidinėjimas

Tradiciškai pamatus žiemos sezonui slidininkai klojo treniruodamiesi ir lenktyniaudami riedslidėmis.

Vasarą Anykščiuose ir Ignalinoje buvo surengi keturi Lietuvos riedslidžių taurės etapai, šalies čempionatas, lietuviai kovojo pasaulio suaugusiųjų ir jaunimo taurės varžybose Latvijoje ir Estijoje.

Tarptautinėje arenoje geriausiai sekėsi 18 metų Edvinui Šimonučiui. Anykštėnas, patenkantis į Lietuvos tautinio olimpinio komiteto olimpinės pamainos sąrašą, rugpjūtį Pasaulio jaunimo taurės etapuose iškovojo net du bronzos medalius 15 km distancijoje klasikiniu stiliumi.

Jis buvo trečias Otepėje (Estija) ir Maduonoje (Latvija). Netoli garbės pakylos sportininkas buvo ir kitose lenktynėse. Tai jam užtikrino trečiąją vietą galutinėje varžybų įskaitoje.

„Planavome, kad sportininkai rudenį išvažiuos treniruotis ant pirmojo sniego. Tačiau pandeminė situacija vis blogėjo ir išvyko tik olimpinės rinktinės kandidatas Tautvydas Strolia.

Jis spalio pabaigoje pradėjo pratybas Suomijoje kur lapkričio pabaigoje Rukoje vyko ir pasaulio taurės atidarymo varžybos.

Ten Tautvydas startavo sprinte (86 vieta) ir 15 km lenktynėse klasikiniu stiliumi (84). O jaunimui nepavyko išvažiuoti, tai jie sniego jausmą prisiminė stovyklose „Snow Arenoje“ Druskininkuose“, – pasakojo R.Arlauskas.

Gruodį slidininkai pradėjo pratybas ir po atviru dangumi. Lietuvos žiemos sporto centre Ignalinoje buvo įrengta apie 800 m ilgio trasa, o Kalitos kalne Anykščiuose – apie 450 m ratas.

Tuo metu du pajėgiausi Lietuvos slidininkai – T.Strolia ir M.Vaičiulis keliavo į pasaulio taurės varžybas Šveicarijoje ir Vokietijoje.

Davose M.Vaičiulis sprinto kvalifikacijoje tarp 80 dalyvių buvo 65-as, T.Strolia – 75-as. Pastarasis atletas dar užėmė 73-iąją vietą 15 km lenktynėse laisvuoju stiliumi.

Iš Šveicarijos lietuviai persikėlė į Drezdeną, kur ir buvo padarytas naujas įrašas Lietuvos slidinėjimo istorijoje.

Beje, M.Vaičiuliui startas Davose buvo vos trečios varžybos nuo 2018 m. vasario. Grįžęs iš Pjongčango olimpinių žaidynių atletas sudalyvavo dar keliose lenktynės Lietuvoje ir iškeliavo dirbti į Norvegiją. Tik 2019 m. ir pastarąją vasarą trumpam grįžęs į gimtinę jis startavo Lietuvos riedslidžių čempionate, iškovojo po aukso medalį ir vėl keliavo į Norvegiją.

Bet šį rudenį dvejų olimpinių žaidynių dalyvis (startavo ir 2010 m. Vankuveryje) vėl nutarė pabandyti jėgas aukščiausio lygio varžybose. Šiuo metu jis net neįtrauktas į Pekino olimpinių žaidynių kandidatų sąrašą, bet, anot R.Arlausko, turėtų jau kitąmet jame atsidurti.

„Modesto sugrįžimas mums labai svarbus. Šį sezoną prasidėjo atranka į Pekino olimpines žaidynes. Ji vyksta pagal naują sistemą – atsirado Tautų taurės įskaita. Joje skaičiuojami šalies sportininkų taškai, iškovoti pasaulio suaugusiųjų ir jaunimo čempionatuose, pasaulio taurėje. Tiek asmeninėse, tiek komandų lenktynėse.

Mūsų mažiausias tikslas vyrų įskaitoje – patekti tarp 30-ties valstybių ir taip gauti dar vieną papildomą vietą prie bazinės vieno slidininko kvotos.

Tai leistų 2022 m. Pekino žaidynėse startuoti dviem Lietuvos vyrams. Moterų olimpinėse varžybose planuojame turėti vieną olimpietę.

Pasikeitė kartos, turime perspektyvaus jaunimo Utenoje, Anykščiuose. Stipriausia pavadinčiau 16-metę Eglę Savickaitę, šių metų jaunimo olimpinių žaidynių dalyvę. Bet yra ir daugiau pretendenčių“, – kalbėjo LNSA prezidentas.

Tautų taurės įskaitoje Lietuva po sėkmingo pasirodymo Drezdene yra 17-ta. Tad jei atranka į olimpines žaidynes pasibaigtų dabar, mūsų šalis turėtų galimybę į Pekiną siųsti net tris vyrus.

Ir rinktinės lyderių, ir jaunimo šį sezoną pagrindiniai išbandymai laukia pasaulio čempionatuose.

Suaugusiųjų pirmenybės numatytos Vokietijoje vasario pabaigoje – kovo pradžioje, o jaunimo – vasario pradžioje Suomijoje.

Viena repeticijų rengiantis svarbiausiems startams turėjo būti gruodžio 29 d. „Snow Arenoje“ planuotos FIS varžybos. Tačiau dėl pandemijos nuspręsta jų nerengti.

Kalnų slidinėjimas

Kai tik atsilaisvino pirmojo karantino gniaužtai ir baigėsi „Snow Arenos“ rekonstrukcija, Druskininkuose užvirė kalnų slidininkų darbas.

Čia sportavo mūsų šalies klubai, kartu su estais ir latviais suburtoje „Baltic Ski Team“ komandoje treniravosi olimpinės rinktinės kandidatas Vilius Aleksandravičius ir olimpinės pamainos sportininkė Gabija Šinkūnaitė.

Lietuviams buvo gera proga iš arti pamatyti ir vienos geriausių planetos kalnų slidininkių slovakės Petros Vlhovos pratybas – ji jau ne pirmus metus į pasirengimo sezonui planą įtraukė „Snow Areną“.

Uždaroje slidinėjimo arenoje spalio 10 d. buvo surengtos ir šį sezoną kol kas vienintelės Lietuvoje kalnų slidinėjimo varžybos – pirmasis šalies taurės etapas.

Iš pradžių planuota, kad „Snow Arenoje“ tuo pat metu vyks ir tradicinės FIS varžybos, tačiau dėl prastėjančios pandeminės situacijos jas teko atidėti, kaip ir pirmą Baltijos taurės etapą.

Dar vienas olimpinės pamainos atstovas Kristijonas Merkys dalyvavo Tarptautinės slidinėjimo federacijos stovykloje Austrijos ledyne, kur susirinko sportininkai iš šalių, nepriklausančių pasaulio kalnų slidinėjimo elitui ir dirbo su patyrusiais vietos treneriais.

Daugiausia laiko tikruose kalnuose praleido šalies rinktinės lyderis olimpietis A.Drukarovas ir olimpinės pamainos sportininkas Jokūbas Vakaris Lapienis. Šis septyniolikmetis mokosi Šveicarijoje, o pastaruoju metu treniruojasi Italijoje.

Kol kas vienintelis iš Lietuvos kalnų slidininkų FIS varžybose startavo A.Drukarovas. Jis ir toliau dirba su savo treneriu italu Corrado Castoldi, bet šį sezoną turi ir labai stiprius treniruočių partnerius.

„Pasirašėme sutartį su Šveicarijos kalnų slidinėjimo federacija ir nuo spalio Andrejus treniruojasi su jų šalies Europos taurės rinktine, kartu su ja važiuoja į varžybas“, – paaiškino LNSA prezidentas R.Arlauskas.

A.Drukarovas nuo lapkričio jau dalyvavo septyniose FIS lenktynėse. Trys iš jų buvo Europos taurės. Šveicarijoje nuo mažens gyvenantis Lietuvos kalnų slidininkas šiose varžybose dalyvavo pirmą kartą.

Debiutinės didžiojo slalomo lenktynės gruodžio 2 d. Austrijoje nebuvo sėkmingos – olimpietis nefinišavo antrajame bandyme. O kitą dieną taip pat didžiojo slalomo rungtyje jis užėmė 44-ąją vietą tarp 93 startavusių kalnų slidininkų.

Dar viename Europos taurės etape gruodžio 9 d. Šveicarijoje lietuvis antrajame nusileidime suklydo ir buvo diskvalifikuotas.

„Sezono pradžia – labai įdomi. Europos taurės varžybose, lyginant su paprastomis FIS, visai kitas lygis, konkurencija, trasų sudėtingumas. Dabar laukiu kitų startų ir toliau treniruojuosi su šveicarais ir Corrado“, – teigė A.Drukarovas.

Aukščiausią vietą šį sezoną jis užėmė gruodžio 15 d. FIS varžybose Šveicarijoje, kur tarp 132 slidininkų finišavo 11-tas.

Svarbiausios šį sezoną varžybos Lietuvos kalnų slidininkams – pasaulio čempionatas Kortina D‘Ampece (Italija) 2021 m. vasarį ir pasaulio jaunimo čempionatas Banske (Bulgarija) kovo mėnesį.

Snieglenčių sportas

Pajėgiausias Lietuvos snieglentininkas Motiejus Morauskas, vasarą skyręs ekstremaliam vandens sportui, snieglenčių sezonui pradėjo ruoštis rugsėjį „Banger Park“ Austrijoje, kur yra galimybė tobulinti šuolius ant dirbtinės dangos įrenginio.

Šioje stovykloje su mūsų šalies rinktinės lyderiu darbavosi ir du jaunieji talentai iš Druskininkų – tik šiemet vasarį „Snow Arenoje“ FIS varžybų skonio paragavę šešiolikmečiai Patricija Ivanovaitė ir Luke‘as Putys-Gallagheris.

Pastarojo sportininko mama yra lietuvė, tėvas – iš Šiaurės Airijos. Luke‘as nesenai prisijungė tarptautinės komandos Austrijoje, kurios didžiąją dalį sudaro britai ir iki Kalėdų su ja treniravosi.

M.Morauskas „Banger Park“ patyrė nedidelę traumą ir į gimtinę grįžo kiek anksčiau. O po reabilitacijos kartu su kitais sportininkais treniravosi „Snow Arenoje“ ir Ignalinoje, kur Lietuvos žiemos sporto centre pavyko sukaupti sniego nedideliam snieglentininkų parkui ir buvo galima tobulinti figūrų įveikimo techniką.

„Pirmieji Pasaulio taurės etapai buvo numatyti lapkritį Pekine ir gruodį JAV, tačiau varžybos dėl COVID-19 buvo atšauktos.

Prieš Kalėdas Europos taurės etapas vyksta Šveicarijoje, tačiau lietuviams atvykus į šią šalį būtina izoliacija, tad Motiejui vėl teko keisti planus.

Dabar didelis galvosūkis, kur startuoti, nes labai svarbu dalyvauti Pasaulio taurės varžybose siekiant olimpinio kelialapio.

Iki 2022 m. reikia sudalyvauti mažiausiai šešiuose „Slopestyle“ ir bent keturiuose „Big Air“ etapuose“, – sakė R.Arlauskas.

Šiuo metu neaišku ir kur vyks pasaulio čempionatas. Jis buvo numatytas vasarį Kinijoje, tačiau dėl koronaviruso pandemijos buvo atšauktas. Kas imsis rengi planetos pirmenybes, kol kas nežinia.

„Nežinia ir dėl pasaulio jaunimo čempionato, kuriame turėtų startuoti Luke‘as ir Patricija. Jis turėtų būti surengtas Krasnojarske, tačiau po to, kai Tarptautinė antidopingo agentūra rekomendavo nerengti varžybų Rusijoje ir neleisti rusams su savo vėliava dalyvauti olimpinėse žaidynėse, FIS turės priimti sprendimą ir dėl šio čempionato“, – teigė LNSA prezidentas.

P.Ivanovaitė ir L.Putys-Gallagheris 2021 m. sausį būtų galėję dalyvauti Europos jaunimo žiemos olimpiniame festivalyje Suomijoje, bet jis dėl pandemijos buvo nukeltas į kitų metų gruodį.

Įsisiautėjus COVID-19 LNSA nutarė nerengti ir FIS varžybų „Snow Arenoje“. Jos turėjo vykti gruodžio 10-12 d.

Su snieglenčių sportu LNSA sieja labai ambicingus planus.

„Mūsų tikslas – Katedros aikštėje Vilniuje surengti „Big Air“ Pasaulio taurės etapą, o prieš tai – Europos taurės etapą „Snow Arenoje“, – pareiškė R.Arlauskas.

Be to, 2021 m. gegužę Vilniuje numatytą surengti Tarptautinės snieglenčių sporto federacijos (WSF) Generalinės asamblėjos sesiją. Tai pirmas tokio lygio žiemos sporto šakų renginys Lietuvoje.

Įgyvendinti šiuos planus kartu su LNSA vadovu tikisi ir asociacijos snieglenčių ir akrobatinio slidinėjimo projektų vadovas Antanas Gaidamavičius. Jis dalyvavo FIS konkurse ir laimėjo dalinę stipendiją semtis žinių Pasaulio sporto akademijoje („World Academy of Sports“).

Akrobatinis slidinėjimas

Ambicijų LNSA turi ir akrobatiniame slidinėjime. Nutarta vystyti laisvojo slidinėjimo „Slopestyle“, dar vadinamo akrobatiniu nusileidimu, ir „Big Air“ (didžiojo šuolio) rungtis bei kalnų slidinėjimo krosą. Tuo tarpu akrobatinių šuolių, puslankio ir gūbrinio lietuviai kol kas nesiima.

„Praėjusį sezoną kalnų slidinėjimo kroso varžybose debiutavo olimpietis Rokas Zaveckas. Šiuo metu jis treniruojasi Lenkijoje. Rokas ten startuoja ir kalnų slidinėjimo FIS varžybose.

Jam pagrindinis planas – dalyvauti kroso FIS ir Europos taurės varžybose. Apie olimpiadą kroso rungtyje kol kas negalvojame.

Dėl galimybės treniruotis krosą kalbėjomės ir su dar viena kalnų slidininke, buvusia jaunimo olimpinių žaidynių dalyve Egle Augustaityte“, – atskleidė R.Arlauskas.

Anot LNSA vadovo, į laisvojo slidinėjimo grupes, kurios buvo pradėjusios treniruotis „Snow Arenoje“ prieš karantiną, irgi perėjo keli kalnų slidininkai. Druskininkuose planuojama rengti ir šios disciplinos FIS varžybas.

Finansavimas

Pagrindinis LNSA tikslas, kurį asociacija įvardija savo aukšto meistriškumo sporto programoje – puoselėti ir tobulinti Lietuvoje turimas slidinėjimo sporto tradicijas, vystyti ir plėtoti naujas slidinėjimo disciplinas, užtikrinant skirtingų amžiaus grupių sportininkų (jaunučių, jaunių, jaunimo ir suaugusiųjų) dalyvavimą tarptautinėse varžybose, tinkamą atstovavimą Lietuvai pasaulio čempionatuose ir žiemos olimpinėse žaidynėse.

Ilgalaikė programa skirta ne vien didelio meistriškumo sportininkų ugdymui, bet užtikrina sportui gabių vaikų ir jaunimo atranką bei specializuotą ugdymą.

Šios programos įgyvendinimui valstybės biudžeto lėšas skiria Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.

„Kriterijų kartelė užkelta pakankamai aukštai, reikia rodyti svarius rezultatus aukščiausio lygio varžybose, rengti kuo daugiau varžybų, užtikrinti sporto šakos plėtrą.

Visos mūsų disciplinos prie to prisideda – vieni geresniais rezultatais, kiti – rengdami varžybas. Šioje srityje ypač pasižymi kalnų slidininkai“, – aiškino R.Arlauskas.

Valstybės lėšos yra vienas iš trijų pagrindinių LNSA finansavimo šaltinių – svarų indėlį įneša ir LTOK bei FIS.

Be to, lygumų slidinėjimo nacionalines komandas remia „Eko2Šiluma“, oficialus „Mitsubishi Electric“ atstovas Lietuvoje, o kalnų slidinėjimo varžybų Lietuvoje rėmėjas – „Energobalt“.

LNSA vykdo ir tris projektus, kurie bendrai finansuojami Sporto rėmimo fondo lėšomis, kurį administruoja Švietimo mokslo ir sporto ministerija ir Švietimo mainų paramos fondas.

„Veiklos turime daug, bet tuo tikrai nesiskundžiame. Tikimės ateityje pasiekti dar geresnių rezultatų ir taip pritraukti dar daugiau rėmėjų“, – tikino LNSA prezidentas R.Arlauskas.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.