EUROLYGA 2023

Krepšinio aistruolių lojalumas: jų pasitikėjimą pelno sporto rėmėjai

Krepšinio aistruoliai jau kurį laiką ilgisi arenose dunksinčių kamuolių ir į parketą besitrinančių krepšininkų batų garso. Vis dėlto, nei savo sporto herojų, nei su jais susijusių atributų sirgaliai nepamiršta rungtynes stebėdami ir televizoriaus ekranuose. Apie meilę krepšiniui primena ir kasdienybėje aistruolius lydintys prekių ženklai, prisidedantys prie mylimų klubų ir jų rezultatų.

Didžiausią dalį „Švyturys-Utenos alus“ paramos sudaro krepšinio klubų rėmimas, tarp kurių ir Kauno „Žalgirio“ krepšinio klubas.<br>zalgiris.lt nuotr.
Didžiausią dalį „Švyturys-Utenos alus“ paramos sudaro krepšinio klubų rėmimas, tarp kurių ir Kauno „Žalgirio“ krepšinio klubas.<br>zalgiris.lt nuotr.
Kauno „Žalgirio“ Garbės klubo narys Gediminas Banaitis-Skrandis.<br>A.Jakunsko nuotr.
Kauno „Žalgirio“ Garbės klubo narys Gediminas Banaitis-Skrandis.<br>A.Jakunsko nuotr.
„Švyturio-Utenos alaus“ vadovas Rolandas Viršilas.<br>G.Bitvinsko nuotr.
„Švyturio-Utenos alaus“ vadovas Rolandas Viršilas.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

2021-02-19 09:37, atnaujinta 2021-02-19 09:41

Vienas didžiausių sporto rėmėjų Lietuvoje, gėrimų pramonės šalyje lyderis „Švyturys-Utenos alus“ (ŠUA), sporto bendruomenę remia per 20 metų ir yra skyręs daugiau kaip 8 mln. eurų.

Didžiausią dalį paramos sudaro krepšinio klubų rėmimas, tarp kurių ir Kauno „Žalgirio“ krepšinio klubas.

Ilgametis šios ekipos Garbės klubo narys Gediminas Banaitis-Skrandis pripažįsta, jog pastebi ir teigiamai vertina šios įmonės paramą. „Jei ant prekystalio būtų Lietuvos didžiųjų aludarių skardinės ir aš turėčiau pasirinkti, ilgai nesvarstydamas imčiau jų žaliai baltą produkciją. Manau, kad daugelis „Žalgirio“ fanų elgiasi taip pat“, – sako G.Banaitis-Skrandis.

Tuo pačiu jis aštriai kritikuoja Kauno aludarių poziciją – Kaune veikiantys didelio masto aludariai, jam nėra patrauklūs todėl, kad neprisideda prie miesto komandos veiklos.

„Žinau, kad ši įmonė yra dažna rėmėja kultūros ir pramogų sektoriuje, dalyvauja kitose sporto srityse, bet jų nenoras ar nesugebėjimas būti ryškiausio Lietuvos prekės ženklo ir garsiausio klubo partneriais mane stebina. Sąmoningas sprendimas nebūti su Lietuvos sporto ir Europos krepšinio lyderiais yra sunkiai suprantamas man ir kaip „Žalgirio“ fanui, ir kaip kauniečiui. Tad natūralu, kad noro pirkti tokios įmonės produkcijos nėra“, – neslepia sirgalius.

Ir patys Kauno „Žalgirio“ Garbės klubo nariai finansiškai prisideda prie miesto krepšinio ekipos paramos, tad įvairios įmonės, darančios tą patį, sulaukia išskirtinio šių sirgalių palankumo.

„Supratimas, kad suaktyvintas vienos ar kitos įmonės produkcijos vartojimas ar paslaugų pirkimas prisideda prie klubo augimo, stiprina prieraišumą prie tų įmonių, produkcijos ar paslaugų vartojimo. Jei tos įmonės produkcijos ir nevartojame ar tos paslaugos sirgaliui yra nereikalingos, vis tiek dažnai susiformuojame gerą ar geresnę nuomonę apie įmonę“, – pastebi krepšinio aistruolis.

Sirgaliai mato ne tik finansinę rėmimo prasmę

Pernai „Spinter tyrimų“ atlikta visuomenės nuomonės apklausa parodė, jog daugiau nei 60 proc. šalies gyventojų linkę pritarti, kad socialiai atsakingos įmonės reikšmingai prisideda valstybės gerovės.

Aistringas Kauno krepšinio ekipos fanas taip pat pastebi, kad įmonės, finansiškai remiančios klubą, suteikia didesnę, nei vien tik piniginę reikšmę.

„Aš tai vertinu kaip santykius tarp dviejų artimų žmonių. Ar sirgaliaus ir klubo. Kuo daugiau, nuoširdžiau į santykius abu įdeda savęs, tuo tie santykiai bus stipresni ir ryškesni. Kuo labiau įsitrauks visi fanai į klubo palaikymą, tuo tvirčiau žaidėjai jausis aikštelėje.

Investuodamas į Kauno „Žalgirį“ verslas didina klubo galimybes susitarti su geresniais krepšininkais, atitinkamai tai didina klubo galimybes siekti geresnių rezultatų. Geresni rezultatai skatina žmones jaustis laimingesniais, o laimingi žmonės yra linkę „skatinti“ ne tik šalia klubo esančius verslus, bet ir visos šalies ekonomiką“, – pažymi krepšinio aistruolis.

„Švyturio-Utenos alaus“ vadovas Rolandas Viršilas sako, kad toks sirgalių įvertinimas skatina nuolat stiprinti savo pozicijas, vykdant socialiai atsakingą veiklą. „Parama krepšiniui yra neatsiejama mūsų įmonės dalis. Ir tai, kad sporto aistruoliai supranta bei teigiamai įvertina jos reikšmę ir didesnę prasmę, mums teikia didelį stimulą tęsti jau kelis dešimtmečius vykdomą misiją“, – tikina R.Viršilas.

Lojalumą ženklams lemia ir emocijos

Visuomenės nuomonės apklausų įmonės „Spinter tyrimai“ vadovas, sociologas Ignas Zokas pastebi, kad lojalumui tam tikriems ženklams daug įtakos daro fizinės prekių ženklų savybės, o taip pat ir emocinis prisirišimas prie tam tikrų ženklų.

„Prekės ženklas gali sietis su konkrečia žmogaus išskirtine patirtimi, ypatinga vieta ir panašiai. Juokaujant galima sakyti, kad prekės ženklas vartotojo gyvenime tiesiog buvo reikiamu laiku reikiamoje vietoje“, – sako I. Zokas. Jis atkreipia dėmesį, kad ir sportas, o ypač krepšinis Lietuvoje, taip pat stipriai susietas su emocijomis. „Komandos palaikymas kartu yra palaikymas vieni kitų – mes jaučiame, kad mūsų troškimai ir tuo momentui atrodo net ir visos vertybės sutampa. Bendrumas, susivienijimas sporte visada yra pozityvi emocinė užkrova“, – pabrėžia sociologas.

I.Zokas taip pat pažymi, kad prisirišimą prie tam tikrų ženklų lemia ir verslo komunikuojamos vertybės, pasaulėžiūra, sutampanti su vartotojų. „Jei prekės ženklas kalba arba pritaria kažkam, su kuo aš nesutinku ar vertybiškai nepritariu, labai tikėtina, kad mano lojalumas šiam ženklui greitai susvyruos“, – pastebi „Spinter tyrimų“ vadovas.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
„Lietuva tiesiogiai“: kokių klausimų vengia prezidentas G. Nausėda?