Ketvirtadienio rytą, termometrams fiksuojant 1 laipsnį šalčio, ištikimiausi baidarių entuziastai rinkosi prie Rokantiškių tvenkinio. Nuo čia startavę dalyviai, plaukdami Vilnele ir Nerimi, turėjo įveikti 12 kilometrų ruožą iki Baltojo tilto.
Kaip teigė nuo 2009 m. renginį inicijuojantis baidarių nuomotojas Povilas Pelanis, toks Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienos minėjimas yra dalyvių kraujyje, todėl net pandemijos metu entuziastai patys ieškojo galimybės plaukti ir šiemet.
„Jau keliolika metų iš eilės organizuodavome tokio pobūdžio Kovo 11-osios plaukimą. Anksčiau į plaukimą susirinkdavo iki 200 žmonių. Šiemet organizuoti renginių negalime, tačiau daug dalyvių iš ankstesnių plaukimų skambino ir klausė ar galima plaukti. Būtent toks kovo 11-osios šventimas žmonėms yra tarsi įaugęs į kraują“,- sakė jis.
Pagal Lietuvos Respublikos vyriausybės nurodymus renginiai šiuo metu vykti negali, tačiau baidarių nuomai ribojimų nėra. Šiais metais, siekiant užtikrinti saugumą, buvo atsisakyta masinio starto, kurio metu visi dalyviai pradėdavo plaukimą su šūkiu „Už Lietuvą“. Šį kartą siekiant išvengti žmonių susibūrimo ekipažai galėjo startuoti atskirai: nuo 8 iki 12 val.
Per šį laikotarpį startavo apie 40 dalyvių.
„Aišku, kad renginio organizuoti negalime, tačiau nuomoti baidarių ar plukdyti šeimų nėra uždrausta. Maždaug tokiu principu ir vadovaujamės. Dalyvių paprašėme laikytis visų karantino reikalavimų ir žiūrime, kas bus“, – apie karantino akivaizdoje surengtą plaukimą pasakojo P. Pelanis.
Jau ne vienerius metus plaukime dalyvaujantis Andrius sakė, jog toks valstybinės šventės minėjimas yra tapęs tradicija bei simbolizuoja kliūtis, kurias būtina įveikti šalies labui.
„Jau eilę metų plaukimo sezoną pradedame vasario 16-ąją, Dzūkijoje. Tačiau šiais metais dėl karantino negalėjome, be to buvo užšalusios upės. Tai Kovo 11-ąją, kaip ir eilę metų, pažymime su nacionaliniais atributais: kepurėmis, šalikais, vėliavomis. Šis plaukimas turi daugiau ekstremalumo. Po žiemos trasoje yra daug užvirtusių medžių. Pro daug kliūčių, tai kaip už Lietuvą. Su ekstremaliais iššūkiais pažymime Lietuvos valstybinę šventę“,-sakė jis.
Net koronaviruso ar žemos oro temperatūros nepabūgusių irkluotojų laukė nelengvas išbandymas – sraunioje ir šaltoje upėje juos pasitiko ne tik užvirtę medžiai, bet ir slenksčiai bei akmenys.
P. Pelenis teigė, jog didžioji dalis baidarėmis plaukiančių irkluotojų yra patyrę, todėl jiems papildomo pasiruošimo nereikia. Vis dėlto, pirmą kartą startuojantys buvo perspėti, jog rizika apsiversti yra.
„Absoliuti dauguma nėra naujokai ir žino, kaip rengtis. Turime ir hidrokostiumų. Tinkamai apsirengus nėra taip baisu, kaip atrodo iš šono. Bet pirmą kartą norinčius dalyvauti perspėjame, jog galimybė apsiversti yra visiškai reali ir geriau neplaukti“, – sakė jis.
Tačiau perspėjimai išgąsdino ne visus. Pirmą kartą šaltu oru baidare plaukusi Viktorija teigė, kad karantinas padėjo priprasti prie veiklos lauke, todėl baimių plaukti nebuvo.
„Dar vasarą, kai mums pasakojo apie plaukimą vasario 16-ąją ar kovo 11-ąją, atrodė keistai. Bet koronaviruso metu dažnai būdavome lauke. Iki gruodžio mėnesio važinėjau ir dviračiu. Kai pripranti prie ritmo ir daug laiko praleidi lauke vėlyvą rudenį, žiemą ar darganotu oru, tai kažkaip neatrodo taip baisu. O ir pavasaris jau nebe ruduo, jis yra malonesnis“, – pasakojo ji.
Kartu su mergina plaukti atvykęs Marius pridūrė, jog žmonės yra pasiilgę renginių, todėl svarbu išnaudoti galimybę.
„Mėgstame tokius ekstremalius išbandymus, o kadangi dėl koronaviruso vyksta mažai renginių, tai naudojamės proga, nors šiokia tokia pramoga“, – kalbėjo taip pat pirmą kartą šaltu oru baidare plaukęs vaikinas.
