Po Nepriklausomybės atkūrimo Mantas tapo dešimtuoju mūsų šalies imtynininku, ginusiu Lietuvos garbę olimpinėse žaidynėse.
Nuo Barselonos laikų (1992) imtynininkai nėra praleidę nei vienų olimpinių žaidynių. Šiandien šią tradiciją pratęsė Mantas Knystautas.
Prieš pora savaičių klaipėdietis aiškia persvara buvo nugalėjęs savo pusfinalio varžovą turnyre Vengrijoje. Tačiau lemiamas mūšis dėl kelialapio – visai kas kita. Jaunas lenkas neturėjo ko prarasti. Viso turnyro metu jis ėjo va-bank ir pateikė pagrindinę staigmeną tarp sunkiasvorių – įveikė veikiantį Europos čempioną rumuną Aliną Alexucą-Ciurariu.
Dvikovos starte Mantas buvo žvalesnis ir aštresnis bei iškovojo galimybę atakuoti iš viršaus. Tik iš antro bandymo jam pavyko atplėšti lenką nuo kilimo, o pastangas vainikavo du iškovoti taškai. Tiesa, Krajewskis, išsikapanojęs į viršų persvarą šiek tiek nukirpo. Tačiau dar liko plius du ir marios laiko.
Dvikovos pabaiga buvo klasikinė. Mantas buvo atidus ir, likus porai minučių iki finalinės sirenos, jo pergalė nekėlė abejonių. Lenkas endšpilyje visiškai pakriko – tai buvo akivaizdu. Jam pritrūko fantazijos, išminties ir jėgų. Mantui tereikėjo išlaikyti pranašumą. MANTUI pavyko!
Priminsime, kad ketvirtfinalyje Mantas įveikė dvidešimt vienerių Marko Koscevicą iš Kroatijos rezultatu 3:1.
Nuo pirmų sekundžių aktyviau kovojusiam Mantui teisėjai suteikė galimybę atakuoti parteryje. Mantas kažkaip nevykusiai peršoko ant galvos ir varžovas išsinėrė iš paėmimo. Netrukus sekė ilgas kaip šimtmetis Manto suktukas. Rodės, šio veiksmo pabaigos taip ir nepamatysim. Galop, kroatas, visas girgždėdamas, liuobtelėjo ant kilimo. Lietuvių sąskaitą papildė du aukso vertės taškai. Likusį laiką apytuštėje salėje girdėjosi trenerio Vartanovo „Nesivelk!“. Mantas išgirdo – paaukojo tašką, bet išsaugojo tinkamą skirtumą.
Rytoj finalas su rusu Semionovu. Nesvarbu, kokia bus paskutinės dvikovos baigtis – pagrindinis darbas atliktas šiandien.
