„Mūsų tyrimai rodo, kad karantinas labiausiai neigiamai paveikė 18-29 metų asmenis – jie patiria daugiau nerimo, liūdesio bei streso nei kuri nors kita amžiaus grupė. Tai suprantama, nes būtent šio amžiaus asmenims labai svarbus bendravimas su bendraamžiais. Kai šis poreikis blokuojamas, jaunimui dažnai gyvenimas netenka spalvų ir prasmės“, – teigia Žmogaus studijų centro vadovas dr. Gintaras Chomentauskas.
Psichologas G. Chomentauskas sako, kad vienas geriausių būdų atstatyti emocinę pusiausvyrą – įsilieti į bendrą mėgstamą veiklą su kitais žmonėmis. „Tai sukuria gerą emocinį klimatą ir galimybę saugiai kurti artimesnius kontaktus. O tai ypač svarbu streso ir neapibrėžtumo laikotarpiu“, – sako pašnekovas.
Bendravimas judant – emocinė pagalba
Tai, kad žmonės, ne tik jauni, bet ir vyresni, vis aktyviau ieško būdų, kaip būtent tokiu būdu – per bendrą vienijančią veiklą, atrasti kuo daugiau motyvacijos ir energijos, patvirtina sveikatingumo klubų „Impuls“ ir „Lemon“ sporto dalies vadovas Mantas Garlauskas.
Jis sako, kad šiuo metu galima stebėti populiarėjančią tendenciją, kurią karantino laikotarpis tik dar labiau sustiprino. Žmonės iš naujo atranda fizinį aktyvumą, kuris yra ne tik naudingas sveikatai, bet ir leidžia saugiai socializuotis. Bendravimas per aktyvų judėjimą tampa išsigelbėjimu nuo streso ir taip pasiilgto bendruomeniškumo jausmo šiuo laikotarpiu.
„Matome, kad aktyvus judėjimas su mažu būriu bendraminčių tampa vis paklausesnis jau ne pirmus metus, nes tai yra prieinamas, įdomus būdas žmonėms pasinaudoti specialistų patirtimi, tuo pačiu gaunant kur kas daugiau motyvacijos ne tik smagiai, bet ir naudingai praleisti laiką. Dabar, kai po ilgos pertraukos galima po truputį grįžti į sveikatingumo klubus, neviršijant tam tikro žmonių skaičiaus ir laikantis atstumo bei higienos reikalavimų, stebime augančią tokių užsiėmimų paklausą. Žmonės nori judėti su specialisto priežiūra, bet kartu komandoje, bendraujant bei palaikant vieniems kitus. Ir svarbiausiai – saugiai“, – komentuoja M. Garlauskas.
Psichologas G. Chomentauskas priduria, kad sveikatingumo klubų atvėrimas yra pirmiausia emocinė pagalba žmonėms.
Bendruomeniškumo poreikis išlieka stiprus
Pasaulyje vis dažniau galima išgirsti, kad individualios treniruotės bus labiau orientuotos į švietimą apie kūną, kaip išlaikyti siekiamų rezultatų be trenerio pagalbos ar kaip atitinkamų pratimų pagalba atsikratyti skausmų. Tuo tarpu praktikuosis, tiksliau, aktyviai judės žmonės susiburdami į mažas grupeles su specialisto priežiūra. Būtent tokios aktyvios mankštos, kuriose dalyvių skaičius neviršija penkių, kaip pastebi specialistai, tampa vis populiaresnės ne tik visame pasaulyje, bet ir Lietuvoje.
Remiantis Europos sveikatos ir fitneso pramonėje veikiančių atstovų apklausa, mankštos mažose grupėse pernai buvo 5 vietoje pagal sporto užsiėmimų populiarumą. Tuo tarpu populiariausios buvo asmeninės treniruotės, antroje vietoje – aukšto intensyvumo treniruotės (angl. HIIT), toliau rikiuojasi įvairios treniruotės savo kūno svoriu, funkciniai fitneso užsiėmimai. Tiesa, pandeminė situacija tokias tendencijas koreguoja.
„Kai kurios apklausos jau dabar rodo, kad šiemet žmonės vis labiau atsigręžia į aktyvų judėjimą lauke individualiai ar su bendraminčiais. Populiarėja ir sporto inventoriaus įsigijimas namams, taip pat nuotolinės treniruotės. Bet įdomu tai, kad noras aktyviai judėti bendraminčių kompanijoje, kad ir kokia forma, nedingsta. Bus įdomu stebėti, kiek tokios tendencijos iš tiesų įsitvirtins ir kiek laikysis“, – komentuoja M. Garlauskas.
Jis sako, kad treniruotės mažose grupėse ne tik suderina asmeninį dėmesį, individualumą, bet kartu ir motyvaciją, gaunamą iš grupės. Grupės paprastai formuojamos pagal treniruotės pobūdį, tad kiekvienas, pagal savo tikslus, fizinį pasirengimą ar lūkesčius visada gali pasirinkti kokią jam grupę lankyti.
Motyvacija ir nauji kontaktai
M. Garlauskas sako, kad treniruotės mažose grupelėse ypač naudingos žmonėms, kuriems kyla problemų motyvuojant save mankštintis. Kai kuriems iš mūsų gali prireikti palaikymo ir bičiulystės, o kitiems papildomos motyvacijos gali suteikti ir tam tikras noras draugiškai „pakonkuruoti“ tarpusavyje. Drovesniems žmonėms tai puiki aplinka ne tik užmegzti naujų pažinčių, bet ir jausti nuolatinį palaikymą.
„Be to, pradedantieji mankštintis, ypač besiskundžiantys viršsvoriu, neretai randa „pasiteisinimų“, kad jų kūno sudėjimo žmogus negali atlikti tam tikrų pratimų. Tačiau mankštindamiesi mažose grupėse matote, kaip bičiuliai gerina savo fizinę būklę, ir tai įkvepia jus elgtis taip pat. Ypač jeigu visų grupės narių fizinis pasirengimas yra panašaus lygio. Grupės pažanga gali įkvėpti siekti tų pačių tikslų“, – komentuoja pašnekovas.
Mažose grupėse, kaip sako M. Garlauskas, skirtingai nei didesniuose grupiniuose užsiėmimuose, treneris turi galimybę praleisti daugiau laiko stebint konkretaus žmogaus pažangą ir padedant jam tinkamai atlikti pratimus.
Nėra laiko nuobodžiauti
Mažų grupių treniruotės leidžia greitai susipažinti su visų rūšių pratimais ir įranga, be to, išmoko tinkamos pratimų atlikimo technikos.
„Tokių treniruočių metu treneris, priklausomai nuo užsiėmimų pobūdžio, sudaro programą. Jei treniruotės funkcinės – dažniausiai tai vyksta rato principu, keičiantis pratimams. Jei treniruotės lėtesnės, treneris atlieka, paaiškina pratimus, o vėliau koreguoja, aiškina grupės dalyviams. Treniruodamiesi mažose grupėse, atlikdami įvairius pratimus, sistemingai mankštinate skirtingas raumenų grupes. Tad čia itin daug įvairovės, kad nenuobodžiautumėte, ir laikas prabėgtų greitai“, – komentuoja M. Garlauskas.
Paprastai tokioms treniruotėms rekomenduojama skirti laiko bent po valandą du kartus per savaitę.
