Šio turnyro čempionai savo šalims pelnė paskutinius kelialapius į Tokijo olimpines žaidynes.
CEV Kontinentines taures Hagoje iškovojo Šveicarijos vyrų ir Nyderlandų moterų rinktinės. Šveicarai finale 2-1 nugalėjo Nyderlandų ekipą, o Nyderlandų moterys lemiamoje akistatoje 2-1 pranoko Rusijos atstoves.
Beje, vyrų turnyro pusfinalyje Nyderlandų komanda 2-0 įveikė Latvijos ekipą, kuriai nepavyko iškovoti dar vieno olimpinio kelialapio. Latviai tiek vyrų, tiek moterų olimpinius kelialapius jau turėjo po pasaulinio atrankos turnyro 2019 metais Kinijoje.
„Rezultatai Nyderlanduose nenustebino. Iš esmės į ketvertukus pateko tos komandos, kurios turėjo aukščiausią reitingą. Šveicarų ir olandų akistata finale buvo visiškai lygi ir iki pat pabaigs nebuvo aišku, kas laimės. Reziumuojant galima pasakyti, kad viskas išsidėstė dėsningai“, – sakė Lietuvos tinklinio federacijos (LTF) viceprezidentas paplūdimio tinkliniui Marius Vasiliauskas.
Lietuvos rinktinės turnyre užėmė devintąsias vietas. Nors lietuvių reitingas nebuvo aukštas, visus sportininkus į priekį vedė noras pademonstruoti geriausią žaidimą ir bent pakovoti dėl olimpinės svajonės.
Deja, bet aštuntfinalio barjero nepavyko įveikti nei Lietuvos vyrams, nei moterims. Moterų rinktinė, kuriai atstovavo Ieva Dumbauskaitė, Gerda Grudzinskaitė, Monika Paulikienė ir Urtė Andriukaitytė 0-2 nusileido Graikijos ekipai, o vyrų ekipa, kurią sudarė Audrius Knašas, Patrikas Stankevičius, Artūras Vasiljevas ir Robertas Juchnevičius, po tikros dramos 1-2 pralaimėjo vieniems iš favoritų, o vėliau iki pusfinalio nukeliavusiems vokiečiams.
Lietuvos vyrų komandoje spindėjo jaunieji A. Knašas ir P. Stankevičius. Jie vieną kartą nugalėjo 19-ąją pasaulio porą iš Vokietijos ir vos to paties nepakartojo lemiamoje kovoje. Toks lietuvių pasirodymas sužavėjo ir Nyderlanduose varžybas stebėjusius žiūrovus. Tuo tarpu Lietuvos moterys savo viso pajėgumo taip ir nepademonstravo. Jeigu pirma Graikijos pora buvo viena stipriausių turnyre, tai antra pagal reitingą buvo viena silpniausių. Visgi nei vienų, nei kitų lietuvėms įveikti nepavyko ir iš Hagos teko išvykti su gana niūria nuotaika.
„Iš esmės, pagal reitingą buvome silpnesnės komandos nei varžovų. Reikėjo labai gerai sužaisti, norint pakilti aukščiau. Iš keturių mūsų porų gerai sužaidė tik viena. Patriko ir Audriaus pergalė prieš 19-ą pasaulio porą verta pagyrimo. Kitos poros galėjo sužaisti geriau ir tada rezultatai būtų kitokie. Žvelgiant į ateitį, tai reikia stengtis į olimpines žaidynes patekti ne per Kontinentinę taurę, o pagal pasaulio reitingą. Kai žaidimo lygis leis būti aukštai reitinge, tai tuomet ir Kontinentinėje taurėje bus daugiau šansų“, – kalbėjo M. Vasiliauskas.
M. Vasiliauskas visgi nebuvo nusivylęs galutiniu varžybų rezultatu, nes Lietuvos rinktinės Europoje yra tarp 16 stipriausių. Tiek vyrų, tiek moterų rinktinės sėkmingai įveikė du pirmus Kontinentinės taurės etapus. Beje, Lietuvos vyrų rinktinė finaliniame etape žaidė pirmą kartą.
„Šis rezultatas parodo, kad mūsų lygis nėra žemas ir kažkokią vertę Europoje turime“, – sakė M. Vasiliauskas.
Su šiuo turnyru baigėsi olimpinė atranka ir dabar jau yra žinomos visos 48 komandos, startuosiančios Tokijo žaidynėse. Lietuviai savo svajones priversti atidėti mažiausiai trejiems metams. M. Vasiliausko teigimu, šiuo metu sunku vertini lietuvių potencialą žvelgiant į 2024 metų olimpines žaidynes Paryžiuje.
„Viskas priklausys nuo sportininkų noro tobulėti ir nuo pastangų, kurios bus įdėtos tam tikslui pasiekti. Ar tai realu, sunku pasakyti, nes tai priklauso individualiai nuo kiekvieno žaidėjo. Kiekvienas tinklininkas turi savo stipriąsias ir silpnąsias puses. Kai žaidėjas susitvarko savo neigiamus dalykus, jis tampa geresnis, o jei to padaryti nepavyksta, tai jis lieka toks, koks buvo. Per trejus metus galima labai smarkiai pasistūmėti į priekį, bet tai vėlgi priklauso nuo pačių žaidėjų noro ir ambicijų tapti stipresniais“, – pabrėžė M. Vasiliauskas.
