Ispanui tai jau yra šeštosios paralimpinės žaidynės ir jis prieš kelias dienas startavo 100 metrų laisvuoju stiliumi plaukime S5 grupėje.
Šioje grupėje varžybose dalyvauja tie sportininkai, kurie nevaldo apatinių galūnių ir plaukia tik rankų pagalba. Nors šįkart S.R.Veloso nesugebėjo įveikti kvalifikacijos, jis yra ne tik paralimpiadų medalių savininkas, daugkartinis pasaulio čempionatų prizininkas, bet ir planetos rekordininkas.
Tačiau tokiu teigiamu atletu ispanas buvo ne visada.
Praėjusio šimtmečio aštuntame dešimtmetyje S.R.Veloso turėjo kitą vardą – Chano. Jis buvo teroristinės grupės „Patriotinio antifašistinio judėjimo grupė lapkričio 1-osios dienos“ narys. Šios organizacijos atstovai Ispanijoje skleidė marksistinę ideologiją, kovojo prie esamą valdžią.
Norėdami pasiekti savo, teroristai gatvėse žudė valdininkus, verslininkus ir teisėsaugos pareigūnus.
Prie daugelio teroristinių aktų Chano prisidėjo asmeniškai, o Sevilijos verslo šulą Rafaelį Poudrą jis nužudė asmeniškai – nes nenorėjo dalintis savo turtais ir nepalaikė grupės finansiškai.
S.Velosą policija sugavo 1985 metais ir teismas nuteisė teroristą kalėti 84 metus. Žudikas privalėjo už grotų būti iki gyvenimo pabaigos, tačiau į laisvę išėjo 1994 metais.
Ir kalėjimo duris jam atvėrė nė advokatai ar dideli pinigai. Esmė ta, kad vyras kalėjime badavo 432 dienas, protestuodamas prieš nežmoniškas sąlygas įkalinimo įstaigoje.
Šis protestas itin blogai atsiliepė S.Veloso sveikatai: nusikaltėlis prarado galimybę valdyti apatinę kūno dalį ir negalėjo judinti kojų.
Geraširdiška Ispanijos teisėsauga, turinti nuostatą, kad neįgalieji negali kalėti, atidarė S.Veloso kalėjimo duris. O 2007 metais vyras apskritai gavo amnestiją.
Naują savo gyvenimą S.Veloso skyrė sportui. Tam teko ir meluoti. Kai buvęs teroristas pasirodė pas Ispanijos plaukimo rinktinės trenerius, jis jiems papasakojo, jog negalia atsirado dėl lėktuvo katastrofos.
Kaip po kiek laiko paaiškėjo visa tiesa, buvo aiški nuostata, jog privalu atimti iš S.Veloso Sidnėjaus parolimpiadoje iškovotą medalį, tačiau Tarptautinis paralimpinis komitetas nutarė, jog negalima skirstyti sportininkus pagal jų įsitikinimus ir apdovanojimą paliko.
Jau dvidešimt metų ispanas apskritai stengiasi ramiai reaguoti į visą įmanomą kritiką savo adresu: jis jau seniai negyvena žudymais ir bando parodyti, kiek gali kainuoti padaromos gyvenimo klaidos.
„Aš esu pavyzdys to, kad anksčiau padarytos klaidos vis tiek gali padėti siekti naujų tikslų, o taip pat aš noriu padėti žmonėms tų klaidų nedaryti.
Aš tikrai nepretenduoju būti pavyzdžiu kitiems, aš paprasčiausiai mokausi naudotis savo klaidomis, gyvenu šia diena ir dirbu savo ateičiai“, – kalbėjo S.Veloso.
