Būtent kauniečiams buvo patikėta surengti pasaulio čempionato finalą, o
jo buvo vertos ir „Žalgirio“ arenoje vykusios pirmosios pusfinalio
rungtynės, kuriose kovėsi Brazilijos bei Argentinos rinktinės.
Net sporto aistruoliai įsidrąsino ir pastarąją dvikovą stebėjo jau
daugiau kaip 3600 žiūrovų.
Galbūt rungtynių lankomumas nepateisino čempionato rengėjų bei Kauno
valdžios lūkesčių, tačiau skaičiai galėjo būti visai kitokie – trūko
tik šiek tiek sėkmingesnio Lietuvos rinktinės pasirodymo.
Juk ledo ritulio rungtynių taip pat niekas pernelyg nesiveržė žiūrėti
gyvai, kol šalies rinktinė nepradžiugino keliais skambiais laimėjimais.
Futbolo aistruolius pasiekė dar viena smagi žinia – Lietuvos
salės futbolo čempionas „Kauno Žalgiris“ ruošiasi UEFA „Futsal“ čempionų
lygos pagrindinio etapo kovoms, kurios jau spalio pabaigoje pirmą kartą
vyks būtent „Žalgirio“ arenoje.
Rekordiškai aukštoje devintoje UEFA klubų reitingo vietoje esantys
žalgiriečiai susitiks su pirmą vietą jame užimančia ir praėjusiame
sezone UEFA „Futsal“ čempionų lygos finale žaidusia „Barcelona“,
Ispanijos salės futbolo lygos finalininke Valensijos „Levante“ bei
Baltarusijos čempione Oršos „Viten“.
Sunku patikėti, tačiau tik šiemet išsipildė neįtikėtinose aukštumose
atsidūrusių „Kauno Žalgirio“ futbolininkų svajonė – išbėgti ant
„Žalgirio“ arenos parketo.
Ankstesniais metais kauniečiams Čempionų lygos rungtynes tekdavo žaisti
Alytuje arba Jonavoje, mat „Žalgirio“ arena jiems buvo per brangi, o
kitų tinkamų erdvių tarptautinėms varžyboms Kaune tiesiog neatsirado.
Mažiau žinomų ir mažiau pasiekusių sporto šakų atstovams apie „Žalgirio“
arenos nuomą neverta net svajoti, todėl jie turi dvi galimybes –
rungtynes žaisti varžovų aikštėje arba dairytis tinkamos arenos
aplinkiniuose miestuose.
Dėl šios priežasties EHF Europos taurės turnyre dalyvaujantys
„Granito-Kario“ rankininkai varžovus iš Serbijos priėmė Vilniuje, o
„ACME-Žalgirio“ merginos Europos moterų taurės rungtynes su Nyderlandų
rankininkėmis žais Alytuje.
Tarptautiniuose turnyruose dalyvaujantys Kauno futbolininkai jau
kelerius metus būsimiems varžovams braižo schemas, kaip surasti stadioną
Marijampolėje, o ledo ritulio klubo „Kaunas Hockey“ vadovai laikinai
stabdyti veiklą nusprendė dar ir dėl to, kad negali žiūrovų pakviesti į
naujuosius Kauno ledo rūmus.
Dabar jie paversti vakcinavimo centru ir sportininkai gali užsukti tik
norėdami pasiskiepyti nuo COVID-19 ligos.
Dar šiemet Kauno valdžia atidarys rekonstruotą Halę, tačiau ji miesto
komandoms kylančių rūpesčių neišspręs.
Didžiąją dalį Halės rekonstrukcijos finansavo ES fondai, o pagal paramos
taisykles pirmus 5 metus po jos atidarymo 76 proc. veiklos turi būti
skiriama neformaliam vaikų ugdymui, bendruomenių bei senjorų
veiklai.
Likusią laiko dalį galima naudoti komerciniams tikslams, tačiau
profesionali sportinė veikla taip pat negalima, todėl iki 2026-ųjų
pabaigos Halėje bus galima rengti tik parodas arba koncertus.
Norint išvysti Kauno rankininkų, tinklininkų ar net krepšininkų
pasirodymą kelerius artimiausius metus teks keliauti paskui komandas į
kitus šalies miestus arba užsienio šalis, nes „Žalgirio“ arena jiems bus
pernelyg didelė prabanga, o kitų tarptautinius reikalavimus atitinkančių
sporto centrų artimiausiu metu Kaune neiškils.
Vis dėlto šviesą tunelio gale galima įžvelgti. Jau 2022-ųjų vasarą
pagaliau baigsis S.Dariaus ir S.Girėno stadiono rekonstrukcija – tai
bus pirmasis ir vienintelis tarptautinius reikalavimus atitinkantis
stadionas ne tik Lietuvoje, bet ir visoje šalyje.
Tikrai nebus gėda pasikviesti garsiausius Europos klubus, jeigu tik
burtai suvestų juos su Lietuvos futbolininkais.
Medikai iš Ledo rūmų turėtų netrukus išsikraustyti, todėl galima
tikėtis, kad po metų pagaliau bus išlietas pirmasis sportininkams
skirtas ledas.
Nejučia prabėgs ir tie penkeri metai, ir Halės sienas drebins ne tik
vaikų krykštavimas ar liaudies dainų melodijos, bet ir sporto aistruolių
šūksniai.
