„Viskas liko ten už nugaros, jau tai man neaktualu“, – kaip kirviu kirto A.Gudžius.
Rugpjūtį po ne itin sėkmingo pasirodymo Tokijuje A.Gudžius prisipažino, kad tokio nevykusio rezultato jis nesitikėjo.
„Sunku kažką pasakyti, reikia apgalvoti. Bet nėra jokių pasiteisinimų. Nepasirodžiau taip, kaip turėjau. Gaila tų, kurie palaikė, gaila tų, kurie tikėjo.
Gaila ir dėl trenerio, lengvosios atletikos federacijos ir olimpinio komiteto lūkesčių. Nepasirodžiau taip, kaip visi tikėjosi ir turėjau.
Nežinau, kodėl taip atsitiko – kad ir ką dariau, nebuvau arti rezultatų, kurie buvo reikalingi medaliams“, – savikritikos sau negailėjo A.Gudžius.
Geriausią savo rezultatą A.Gudžius užfiksavo ketvirtuoju bandymu – 64,11 m, tačiau tai tegarantavo vos 6-ąją vietą. Prieš penkerius metus Rio de Žaneire finale jis liko paskutinis – dvyliktas.
Pirmadienį A.Gudžius su treneriu Vaclovu Kidyku bei kitais olimpiečiais atvyko į Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) būstinę, kur atsiėmė šios organizacijos skirtą piniginę premiją.
Sportininkams už 2-8 vietas LTOK nutarė išmokėti 1-5 tūkst. eurų premijas bei skirti automobilį sidabrą laimėjusiai penkiakovininkei Laurai Asadauskaitei-Zadneprovskienei.
„Mano sezonas baigėsi, galima sakyti, su Tokijumi – kai yra nekoks jausmas po žaidynių, sunkoka kalbėti apie motyvuotus startus“, – aiškino A. Gudžius.
Nenorėjęs labiau gilintis į žaidynių temą, vis dėlto disko metikas apibendrino pasirodymą Japonijoje.
„Sunku, žinoma, kalbėti ir vėl tuos pasiteisinimus žerti. Jau tiek jų prisakyta. Kitą vertus, iš esmės smagu, kai net su tokiu rezultatu yra dėmesys. Visi žino, kad man ši olimpiada nebuvo tokia, kokia turėjo būti. Tiek jau visko išsakiau, kad jau gal reikia baigti save užkasinėti.
Jau išlipau iš tos duobės, nusipurčiau, nusikračiau ir rengiuosi kitiems startams. Tad jau ramu – viską tą palikau sau už nugaros.
Kitais metais manęs laukia labai svarbus sezonas – Europos ir pasaulio čempionatai. Viliuosi, traumos aplenks ir grįšiu į sektorių prideramai – kaip buvo 2017-siais“, kalbėjo A.Gudžius.
Premijos nuo 1 tūkstančio iki 5 tūkst. buvo išmokėtos: penkiakovininkei L. Asadauskaitei-Zadneprovskienei (2 vieta, treneriai J.Kliosovas ir A.Zadneprovskis), irkluotojoms Mildai Valčiukaitei ir Donatai Karalienei (4 vieta, treneris V.Leknickas), treko dviratininkėms Miglei Marozaitei ir Simonai Krupeckaitei (5 vieta, treneris D.Leopoldas), irkluotojui Mindaugui Griškoniui (6 vieta, treneris R.Tamulevičius), disko metikui Andriui Gudžiui (6 vieta, treneris V.Kidykas), penkiakovininkei Gintarei Venčkauskaitei (7 vieta, treneris P.Aleksandravičius), ieties metikei Livetai Jasiūnaitei (7 vieta, trenerė T.Nekrošaitė) ir plaukikui Danui Rapšiui (8 vieta, trenerė I.Paipelienė).
Tuo tarpu treneriai buvo paskatinti piniginiais prizais, kurių vertė siekė nuo 600 iki 4000 eurų.
Tai ne paskutinis olimpiečių pagerbimas: sportininkai už savo pasiekimus gaus ir valstybės skirtas premijas.
Pagal 2000-ųjų rugpjūčio 16-osios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą „Dėl didelio meistriškumo sportininkų ir kitų rinktinės narių skatinimo“ ir jo 2019 metų balandžio 30-osios pakeitimus, piniginėmis premijomis skatinami mūsų šalies olimpiečiai, žaidynėse iškovoję 1-8 vietas. L.Asadauskaitei už sidabro apdovanojimą Japonijoje Vyriausybės sprendimu atiteks 61 tūkst. eurų premiją.
Nutarime numatyta, kad už aukso medalį Tokijuje individualios sporto šakos atletas galėjo gauti 121 tūkst. 960 eurus, už sidabrą – 61 tūkst. eurų, o už bronzą – 45 tūkst. 760 eurų.
Ketvirtoji įvertinta 24 tūkst. 400 eurų, penktoji – 18 tūkst. 320 eurų, šeštoji – 12 tūkst. 200 eurų, septintoji – 9160 eurų, o aštuntoji – 6120 eurų.
