Prezidento teikiamos Sporto įstatymo pataisos nustatytų, kad aukščiausio meistriškumo sportinėse varžybose besivaržantiems asmenims, nepriklausomai nuo jų galios ar negalios, premijos būtų nustatomos lygiais pagrindais.
Taip pat siūloma nustatyti lygias sąlygas asmenims skirti valstybines sportininkų rentas.
Seimas šią savaitę pritarė tokioms pataisoms po pateikimo, už balsavus 98 ir susilaikius 14 parlamentarų. Dėl projekto paprašyta Vyriausybės išvados, o jį toliau svarstyti planuojama pavasario sesijoje.
Prezidento G. Nausėdos patarėjas Paulius Baltokas pristatydamas projektą teigė, jog dabartinė tvarka yra diskriminacinė.
„Siūlomi pakeitimai panaikintų įtvirtintą išankstinę diskriminaciją negalios pagrindu, kai asmenys pagal turimą negalią suskirstomi į skirtingo rango varžybas“, – sakė P. Baltokas.
Tokiai nuomonei nepritarė Seimo Neįgaliųjų teisių komisijos pirmininkė Monika Ošmianskienė, pažymėdama, kad olimpiada yra skirta visiems, joje dalyvauja ir negalią turintys žmonės.
„Negaliu sutikti su šiuo teiginiu, nes olimpiada yra skirta visiems žmonėms. Joje dalyvauti gali įvairios galios ir negalios žmonės. Ne tik gali dalyvauti, tačiau ir dalyvauja, ir laimi aukso medalius“, – sakė M. Ošmianskienė.
„Siūloma ir toliau skirstyti į segreguotas žaidynes, žmonėms su negalia, kurios iš esmės yra netgi diskriminacinės sveikų žmonių atžvilgiu. Kažkaip labai norėtųsi iš Prezidentūros išgirsti šią žinutę, kad tai yra diskriminacija ir segregacija. Tai yra supriešinimas“, – pridūrė ji.
Po Tokijo paralimpių žaidynių dabartinė premijų skyrimo tvarka sulaukė sportininkų ir kai kurių politikų kritikos, nes pagal įstatymą paralimpiečių premijos yra apie 6,5 karto mažesnės už aukštas vietas iškovojusių olimpiečių.
Vyriausybė tuomet geriausiai paralimpinėse žaidynėse pasirodžiusiems Lietuvos sportininkams skyrė dvigubai didesnes premijas, bet tai buvo tik 2020 metams galiojantis sprendimas.
Dabartinį reguliavimą G. Nausėda yra vadinęs diskriminaciniu, nešiuolaikišku ir neatitinkančiu demokratiškos visuomenės principų.
