„Puolimas prieš olimpinį komitetą ir visą olimpinį judėjimą prasidėjo prieš devynerius metus, kai laimėjo LTOK rinkimus ne tas, kas turėjo laimėti.
Dabar bandoma atimti finansavimą iš olimpinio komiteto. Ir tai daroma buldozerio stiliumi, apskritai nederinant ir neklausiant nei verslo, nei sportininkų“, – savotišką preliudiją į pokalbį apie gręsiantį olimpinį krachą sakė Lietuvos tautini olimpinio komiteto prezidentė 55-erių Daina Gudzinevičiūtė.
Šių metų rudenį Seime itin greitai buvo pakoreguotas Loterijų bei Loterijų ir lošimų mokesčio įstatymas, kuris atrėžė iš LTOK ir olimpinio judėjimo daugiau kaip 6,3 mln. eurų – olimpinis judėjimas neteko 8 proc. paramos lėšų.
Dabar Vyriausybėje ir Seime sklando dar viena „puiki“ idėja – loterijų organizatorius apmokestinti ne jau 13 procentų mokesčiu nuo išplatintų bilietų, o „atsiplėšti“ net 18 procentų.
„Loterijos nėra azartiniai žaidimai. Tačiau jau dabar galime sakyti, kad spaudžiant loterijų organizatorius laimės itin uoliai savo verslą puoselėjantys azartinių žaidimų savininkai.
Norima visus įstumti į azartinius žaidimus, o iš LTOK atimti dar 2 mln. eurų“, – sakė Sidnėjaus olimpinė čempionė D.Gudzinevičiūtė.
Gražios kalbos – akių dumimas
Seimas spalio pabaigoje pakeitė loterijų organizatorių apmokestinimą ir nustatė jiems 13 proc. mokestį nuo išplatintų bilietų. Įstatymo pataisos privalo įsigalioti nuo liepos 1 dienos.
Tuoj pat Seime ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje pulta tikinti ir rašyti viešus pranešimus, kuriuose buvo bandoma visuomenę įtikinti, jog pakeitimai šalies sportui atneš begalę pinigų, o „nuskriausti“ Lietuvos tautinis olimpinis komitetas ar Paralimpinis komitetas ne tik nepraras turėtų iki šiol lėšų, tačiau jų kiekis padidės 38 procentais.
Pagal elementarius skaičiavimus, vietoj LTOK turėtų 9,6 mln. eurų visi turėjo džiaugtis nuo 2023 metų gaunamais 13,2 mln. eurų.
Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė viešai pasidžiaugė, kad 2022 metų biudžete sporto finansavimui numatyta beveik 21 mln. eurų.
„2022 metais 20,9 mln. eurų numatyta sportui. Priėmus įstatymą, turėsime papildomą poros milijonų finansavimą“, – raportavo J. Šiugždinienė, pridėdama, kad LTOK gaus daugiau lėšų iš valstybės 38 procentais.
Seimo finansų ir biudžeto komisijos vadovas Mykolas Majauskas dėstė, kad pinigų daugės visiems.
„Visos iš šio mokesčio surinktos pajamos turi būti skirtos sportui ir dar papildomai Finansų ministerija įsipareigoja finansavimą padidinti 38 proc.“, – komentavo situaciją su įstatymo pakeitimu M.Majauskas.
Įstatymo pataisų rengėjai tikino, kad finansavimą aukšto meistriškumo sportui, įskaitant LTOK ir Lietuvos paralimpiniam komitetui (LPK), padidinus 38 proc., sportui finansavimas padidėtų apie 3 mln. eurų.
Tačiau LTOK vadovė D.Gudzinevičiūtė aiškina, kad apie jokį papildomą finansavimą LTOK dabar jau niekas nekalba.
„Tas įstatymo pakeitimas buvo rengiamas negirdint sportininkų ir LTOK nuomonės... Taip gimė situacija, kad nuo kitų metų „Olifejos“ loterija mokesčiais perves 8 mln. eurų.
Pradžioje aiškinta, kad sportui ir LTOK finansavimas augs... Tačiau su tais pinigais jokio aiškumo. Maža to: Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje neaiškiais kriterijais sudaryta darbo grupė apskritai neveda jokių kalbų apie LTOK finansavimo pinigus. Mūsų tarp tų pinigų skirstymo prioritetų nėra“, – kalbėjo LTOK prezidentė.
Didžiausia loterijų organizatorė yra „Olifėja“, užimanti apie 70 proc. rinkos ir kurios 51 proc. akcijų valdo LTOK, kol kas 5 proc. mokesčių perveda į valstybę ir 8 proc. mokesčių – sau kaip paramą.
Pernai 95 proc. LTOK pajamų sudarė „Olifėjos“ skiriama parama – 6,8 mln. eurų ir įmonės išmokėti dividendai – 3,6 mln. eurų. Daugiau kaip 80 proc. šios sumos skiriama olimpinio sporto finansavimui.
Nuo liepos 1 dienos visi 13 proc. bus pervesti į valstybės biudžetą ir tik tada išdalinti sportui. Valstybė pasižadėjo didinti sporto finansavimą dar 38 proc. iš savo biudžeto.
Sunyks LTOK pagalba
Seimo ir Vyriausybės kuluaruose jau vyksta diskusijos, kad būtina dar labiau spausti loterijų organizatorius ir jiems užkrauti ne 13, o 18 procentus mokesčius nuo bilietų pardavimo.
„Žinote, pradėjome dėliotis planus ateičiai, juolab, kalba buvo apie finansavimo didėjimą. Vis dėlto, tikėjome tik savo jėgomis ir mąstėme apie turimus dividendus – apie 3 mln. eurų.
Seimo finansų ir biudžeto komitete yra ir vėl buldozerinis siūlymas pakelti loterijų mokesčius iki 18 procentų. Toks siūlymas pateiktas visiškai nesišnekant su LTOK ar loterijų organizatoriais.
Jei taip įvyks, neteksime dar dviejų trečiųjų pajamų – liksime visam olimpiniam judėjimui su milijonu. Jokioms programoms neturėsime pinigų, išskyrus švietimui.
Loterijos nėra azartiniai žaidimai – vadinasi, šiuo įstatymo keitimu siekiama propaguoti azartinius žaidimus.
Galiu pasakyti, kad visos loterijos, išskyrus „Olifėja“, bankrutuos. O azartiniai žaidimai klestės, nes kiek be daugiau rinkos turi azartiniai žaidimai, jie į biudžetą moka tiek pat, kaip ir loterijos“, – dėstė savo poziciją LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė.
– Kas lauktų LTOK, priėmus ir šį įstatymo pakeitimą?
– Esame nežinioje. Priėmus tą 18 proc. nuo bilietų mokestį, greičiausiai, LTOK liktų be planuojamų dividendų.
Tai reiškia, kad nežinia, ar iš valstybės gausime lėšų, tačiau mūsų dividendai sumenks iki 1 mln. ir su jais turėsime gyventi. Šioje situacijoje nėra nei logikos, nei suprantamo paaiškinimo. Tai tiesiog vienos verslo šakos ir LTOK žlugdymas.
– Imsitės veiksmų?
– Bandome kalbėtis. Tačiau reikia aiškiai suprasti, kad tai liečia ne tik LTOK, tačiau ir Paralimpinį komitetą. Jį remia „Euroloto“ ir paralimpiečiai taip pat liks be finansavimo. Ir jiems buvo žadėti tie valstybės pinigai, tačiau tai lieka pažadais.
– Tačiau dar lapkritį kalbėta apie didesnį LTOK finansavimą...
– Tai toks buvo „burbuliukų“ žaidimas. Tiesiog rodyti apskritimai ir sakoma – va, tie jūsų pinigai biudžete, kitas „burbuliukas“ – va, tie pinigai jau Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje, o trečias „burbuliukas“ – štai pinigai, kurie ateis į LTOK. Tačiau dabar niekas nieko paaiškinti negali, kur tie „burbuliukai“.
– Kaip į tokią situaciją reaguoja Tarptautinis olimpinis komitetas? Ką jie kalba apie Lietuvos olimpinio komiteto biudžeto mažėjimą?
– Jie žino mūsų situaciją. Mes prieš trejus metus turėjome raštą iš Tarptautinio olimpinio komiteto (IOC), kuriame kalbėta apie tai, olimpiniam judėjimui yra itin svarbu turėti nepriklausomas nuo valstybės organizacijas – Lietuvą IOC ji minėjo kaip pavyzdį.
Dabar pajuokausiu nelinksmai – kaimyninių valstybių olimpiniai komitetai visada mirdavo iš pavydo, kad esame susidėlioję viską į lentynėles, sėkmingai darbavomės. Dabar užjaučia mus.
– Kokias programas esant blogiausiai įvykių raidai naikins LTOK?
– Jei bus priimtas 18 procentų mokestis loterijų organizatoriams, tuomet liks darbai tik pagal mūsų Chartiją: pagrindinė programa – švietimas. Vargu ar skirsime stipendijas olimpiečiams, negalėsime padėti olimpinių sporto šakų federacijoms.
Kaip aiškinama, padidės valstybės skiriamos stipendijos sportininkams, juolab, kad iki šio atletai jas gaudavo be jokių socialinių garantijų. Tam, kad padidėtų tie sportininkams skirti valstybiniai pinigai, reikia keisti Sporto įstatymą – parengti pataisas.
Tačiau iki šiol nieko nevyksta, o tai nėra greitas reikalas. Šiai dienai LTOK iki liepos 1 dienos dar vykdys savo įsipareigojimus: remsime sportininkus ir federacijas, po to jau žiūrėsime...
