EUROLYGA 2023

Dešimt Lietuvos metų sporto įvykių: svaigios pergalės ir į neviltį varantys pralaimėjimai

Pralėkę 2021-ieji buvo gausūs sportinių įvykių. Gaila, tačiau ne visose arenose Lietuvos sportininkai žibėjo ryškiausiomis spalvomis. Tarp skambių pergalių sušmėžuodavo ir ne itin malonūs nesėkmių šešėliai, kurie persekiojo lietuvius nuo pat metų pradžios.

2021 metais netrūko spalvingų sporto įvykių.<br>Lrytas.lt ir LTOK nuotr. koliažas.
2021 metais netrūko spalvingų sporto įvykių.<br>Lrytas.lt ir LTOK nuotr. koliažas.
Jure Zdovcas<br>G.Bitvinsko nuotr.
Jure Zdovcas<br>G.Bitvinsko nuotr.
Martinas Schilleris.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Martinas Schilleris.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Valdas Ivanauskas.<br>V.Skaraičio nuotr.
Valdas Ivanauskas.<br>V.Skaraičio nuotr.
Lietuvos futbolo rinktinė.<br>V.Skaraičio nuotr.
Lietuvos futbolo rinktinė.<br>V.Skaraičio nuotr.
D.Rapšys.<br>K.Štreimikio/LTOK nuotr.
D.Rapšys.<br>K.Štreimikio/LTOK nuotr.
Andrius Gudžius nelaimėjo Tokijo olimpiados medalio.<br>V.Dranginio nuotr.
Andrius Gudžius nelaimėjo Tokijo olimpiados medalio.<br>V.Dranginio nuotr.
Danas Rapšys.<br>K.Štreimikio nuotr.
Danas Rapšys.<br>K.Štreimikio nuotr.
D.Rapšys.<br>K.Štreimikio nuotr.
D.Rapšys.<br>K.Štreimikio nuotr.
Buvęs Lietuvos krepšinio rinktinės treneris Darius Maskoliūnas.<br>T.Bauro nuotr.
Buvęs Lietuvos krepšinio rinktinės treneris Darius Maskoliūnas.<br>T.Bauro nuotr.
Buvęs Lietuvos krepšinio rinktinės treneris Darius Maskoliūnas.<br>T.Bauro nuotr.
Buvęs Lietuvos krepšinio rinktinės treneris Darius Maskoliūnas.<br>T.Bauro nuotr.
Darius Maskoliūnas<br>G.Bitvinsko nuotr.
Darius Maskoliūnas<br>G.Bitvinsko nuotr.
Lietuvos boulingo žaidėjai triumfavo Jungtiniuose Arabų Emiratai.<br>IBF nuotr.
Lietuvos boulingo žaidėjai triumfavo Jungtiniuose Arabų Emiratai.<br>IBF nuotr.
Lietuvos boulingo žaidėjai triumfavo Jungtiniuose Arabų Emiratai.<br>IBF nuotr.
Lietuvos boulingo žaidėjai triumfavo Jungtiniuose Arabų Emiratai.<br>IBF nuotr.
R.Meilutytė.<br>G.Šiupario nuotr.
R.Meilutytė.<br>G.Šiupario nuotr.
R. Meilutytė po dvejų metų petraukos grįžo į plaukimo varžybas.<br>G.Šiupario nuotr.
R. Meilutytė po dvejų metų petraukos grįžo į plaukimo varžybas.<br>G.Šiupario nuotr.
R.Meilutytė grįžo į plaukimo varžybas po dvejų metų pertraukos ir įrodė, kad čempionės įgūdžių neprarado.<br>G.Šiupario nuotr.
R.Meilutytė grįžo į plaukimo varžybas po dvejų metų pertraukos ir įrodė, kad čempionės įgūdžių neprarado.<br>G.Šiupario nuotr.
Mykolas Alekna.<br>R.Tarasevičiaus nuotr.
Mykolas Alekna.<br>R.Tarasevičiaus nuotr.
Ričardas Berankis<br>T.Bauro nuotr.
Ričardas Berankis<br>T.Bauro nuotr.
Mykolas Alekna tapo pasaulio jaunimo čempionu.<br>Stopkadras
Mykolas Alekna tapo pasaulio jaunimo čempionu.<br>Stopkadras
Lietuvos golbolo rinktinė Tokijo paralimpiadoje<br>D.Ožalo/LPAK nuotr.
Lietuvos golbolo rinktinė Tokijo paralimpiadoje<br>D.Ožalo/LPAK nuotr.
Lietuvos golbolo rinktinė Tokijo paralimpiadoje<br>D.Ožalo/LPAK nuotr.
Lietuvos golbolo rinktinė Tokijo paralimpiadoje<br>D.Ožalo/LPAK nuotr.
Lietuvos golbolo rinktinė.<br>Transliacijos stopkadras.
Lietuvos golbolo rinktinė.<br>Transliacijos stopkadras.
Laura Asadauskaitė.<br>V.Skaraičio nuotr.
Laura Asadauskaitė.<br>V.Skaraičio nuotr.
L.Asadauskaitė.<br>LTOK nuotr.
L.Asadauskaitė.<br>LTOK nuotr.
Daugiau nuotraukų (25)

Lrytas.lt

Dec 31, 2021, 8:15 PM

Dažnai esame įpratę prištu durti į skaudžiausius savo skaudulius ir į šoną nustumiame didžiausius bei labiausiai maloniai nustebinusius įvykius.

Portalas lrytas.lt kviečia sudelioti viską į savo vietas ir prisiminti tiek labiausiai šypsena kėlusius, tiek ir su liūdesiu asocijuojančius 2021-ųjų sporto įvykius.

Didžiausi metų laimėjimai

Sidabrinis L.Asadauskaitės šokis Tokijuje

„Padariau viską ir iškovojau medalį, apie kurį svajojau ne tik aš, bet ir visa Lietuva. Tai – visos Lietuvos medalis. Labai tuo džiaugiausi“, – rugpjūčio 8-ąją sunkiai tvardydama pergalingas emocijas Tokijuje ištarė Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė.

37-erių penkiakovininkė šią vasarą Japonijos sotinėje vykusiose olimpinėse žaidynėse iškovojo vienintelį Lietuvos medalį.

Tąsyk kombinuotoje bėgimo ir šaudymo rungtyje net 11 sportininkių ir skriejusi lyg raketa pasidabino olimpiniu sidabru.

Likus vos trims dienoms iki olimpiados uždarymo ceremonijos Lietuvos olimpinė rinktinė savo kraityje dar neturėjo nė vieno medalio. Svaja apie olimpinį medalį ėmė tolti ir po pirmosios moterų šiuolaikinės penkiakovės dienos.

Po nesėkmingai susiklosčiusios fechtavimo rungties L.Asadauskaitė-Zadneprovkienė bendroje įskaitoje užėmė vos 25-ąją vietą, tačiau viskas aukštyn kojom apsivertė po jojimo rungties.

Priešingai nei 2016-ųjų Rio olimpinėse žaidynėse, šį kartą penkiakovininkė su žirgu „Jhon“ nušuoliavo be klaidų ir susigrąžino viltis konkurencingai kovoti dėl aukščiausiųjų pozicijų.

Sau lygių paskutinėje kombinuotoje bėgimo ir šaudymo rungtyje neturėjusi L.Asadauskaitė lyg magnetas pritraukė visus lietuvius prie ekranų ir pagerindama sau priklausiusį olimpinį rungties rekordą kirto finišo liniją antroje pozicijoje.

„Girdėjau skambant savo vardą. Žinojau, kad visi serga ir visi laukia. Visi nori ir negaliu pavesti ir privalau padaryti viską, ką galiu, išspausti savo maksimumą. Pabaigoje kojos buvo sunkios, bet galvojau, kaip negriūti, bėgti iki finišo galingai. Buvo nelengva“, – po pergalės džiaugėsi L.Asadauskaitė-Zadneprovskienė.

Aklųjų riedulio triumfas

Tokijo paralimpinių žaidynių metu Lietuvos aklųjų riedulio (golbolo) rinktinė atvertė naują puslapį šios sporto šakos istorijoje. Lietuvos nacionalinė rinktinė pirmą kartą iškovojo paralimpinių žaidynių bronzos medalius.

Paralimpinių čempionų titulą Tokijuje gynusi Lietuvos golbolo rinktinė su sunkumais susidūrė jau pačioje aklųjų riedulio turnyro pradžioje.

Net 2:11 brazilams nusileidę Valdas Gecevičius auklėtiniai vėliau neįveikė ir Alžyro rinktinės.

Prie sienos prispausti lietuviai nesutriko ir tikrąjį savo pajėgumą parodė prieš JAV golbolistus. 13:3 savo priešininkus sušlavusi Lietuva prasibrovė į paralimpinių žaidynių ketvirtfinalį.

Jame lietuviai 7:4 pranoko Belgiją ir atsidūrė tarp keturių stipriausių turnyro komandų.

Pusfinalyje V.Gecevičiaus kariaunos laukė grupių etape Lietuvos sportininkus jau įveikę brazilai. Deja, revanšo pasiekti nepavyko – kovoje dėl vietos į didįjį finalą brazilai pranoko Lietuvą 9:5.

Liūdėti Lietuvos aklųjų riedulio rinktinei nebuvo kada. Jau kitą dieną lietuviai stojo į mūšį dėl bronzos medalių su jau įveikta JAV rinktine.

Šį kartą kova buvo kur kas labiau įtempta, o priešininkų spaudimą atlaikę lietuviai pasidabino bronzos medaliais.

Tačiau tai dar buvo ne viskas.

Vos po kelių mėnesių V.Gecevičius kartu su savo auklėtiniais susigrąžino Europos golbolo čempionų karūną.

Po ketverių metų pertraukos Europos pirmenybėse vėl auksu suspindę lietuviai Turkijoje vykusio čempionato finale 6:3 panoko Ukrainą.

Naudingiausiu čempionato žaidėju pripažintas Lietuvos rinktinės atakų lyderis N.Montvydas.

„Super, super, super! Emocijos tikrai tik pačios geriausios, jausmas labai geras. Šiandien sužaidėme labai gerai ir tikrai pelnytai nugalėjome, tapome Europos čempionais“, – po triumfo džiaugsmo neslėpė treneris V.Gecevičius.

R.Meilutytės sugrįžimas

Dvejus metus dėl diskvalifikacijos nuo plaukimo atsiribojusi „Auksine žuvele“ vadinta Rūta Meilutytė Lietuvos sporto bendruomenei nusprendė įteikti kalėdinę dovaną.

24-erių Londono olimpinių žaidynių čempionė nusprendė dalyvauti gruodžio 16-ąją startavusiame Lietuvos plaukimo čempionate.

Dvejus metus be didžiojo plaukimo praleidusi R.Meilutytė pademonstravo neįtikėtinus rezultatus.

Prieš dvejus metus apie savo karjeros pabaigą paskelbusi plaukikė aukso medalius Lietuvos čempionate iškovojo 50 m plaukimo laisvuoju ir krūtine stiliais.

Lietuvė taip pat neturėjo lygių ir 100 m plaukimo krūtine distancijoje.

Sidabro medaliu R.Meilutytė pasidabino ir 50 m plaukimo peteliške stiliumi.

Ir tai buvo ne tik garsiosios plaukikės medalių gausa.

50 m plaukime laisvuoju stiliumi R.Meilutytė pagerino Lietuvos rekordą – distanciją nuplaukė per 24,32 sek. O 50 m rungtį krūtine įveikė greičiau (29,33 sek.), nei pasaulio čempionate auksą laimėjusi Anastasija Gorbenko iš Izraelio (29,34 sek.).

Vis dėlto netikėtai į plaukimą grįžusi R.Meilutytė apie savo ateitį šioje sporto šakoje kalbėjo mįslingai.

„Neturiu jokių lūkesčių pasiekti kažkokį rezultatą, noriu gerai jaustis ir daryti tai, kas man patinka“, – samprotavo olimpinė čempionė.

Auksinis M.Aleknos rugpjūtis

19-metis olimpinio čempiono Virgilijaus Aleknos sūnus Mykolas rugpjūtį tapo pasaulio jaunimo (iki 20 metų) disko metimo čempionu.

Kenijoje vykusiose planetos pirmenybėse lietuvis neturėjo sau lygių ir geriausiu metimu diską nuskraidino 69,81 m.

Tiesa, planetos pirmenybėse sportininkai mėtė kiek lengvesnį, 1,75 kg sveriantį diską.

M.Alekna dar pirmuoju bandymu 4 cm pagerino ne tik savo asmeninį rekordą, bet ir užfiksavo geriausią pasaulio jaunimo čempionatų rezultatą.

Iki ukrainiečio Mykytos Nesterenkos pasaulio rekordo (70,13 m) jam trūko vos 32 cm.

„Labai norėjau tapti čempionu – tai vienas iš sezono tikslų, – pergale džiaugėsi M.Alekna. – Atėjus į stadioną jaudulys išnyko, o ten mėgavausi momentu.“

Po sėkmingos vasaros lietuvis persikėlė į JAV – dar pernai jis pasirašė sutartį su Kalifornijos universitetu Berklyje.

Šis universitetas daugelyje pasaulio reitingų patenka į geriausiųjų dešimtuką, iš dalies valstybės finansuojamoje mokslo įstaigoje mokosi per 40 tūkst. studentų.

Boulingo dueto šou

Lapkrityje Jungtiniuose Arabų Emyratuose garsiai suskambo Lietuvos vardas.

IBF (International Bowling Federation) pasaulio superčempionate pergalę iškovojo lietuvių boulingo pora – Laurynas Narušis ir Aidas Daniūna.

Finale, kur nugalėtoją lėmė dviejų partijų rezultatas, lietuviai susitiko su švedų duetu – Jesperu Svenssonu ir Pontusu Anderssonu – pusfinalyje įveikusiu Jungtinių Amerikos Valstijų megažvaigždes Kristopherį Pratherį ir Andrew Andersoną ir iš karto išsiveržė į priekį.

Pirmąją partiją lietuviai pradėjo net keturiais straikais iš penkių ir susikrovė minimalų pranašumą.

Antrąją partijos pusę geriau rungtyniavo švedai, kurie, atrodė, švęs pergalę, tačiau nesėkmingas Pontuso Anderssono paskutinis metimas, suteikė lietuviams unikalią galimybę, kuria jie ir pasinaudojo.

Lietuvos duetas pirmąją pergalę iškovojo vos vienu kėgliu – 224:223.

Antrąją partiją lietuviai pradėjo užtikrintai, o partijos pradžioje vėl suklydę švedai, buvo priversti vytis.

Tačiau tą jiems daryti buvo labai sunku – švedų dvejeto lyderis Jesper'as Jenssen‘as niekaip negalėjo atlikti sėkmingo metimo, o lietuvių dvejetas leido straikus vieną po kito, nepalikdami savo varžovams jokių galimybių pasipriešinti – 237:176.

Lietuvos rinktinė pirmą kartą šalies istorijoje iškovojo auksą pasaulio boulingo superčempionate.

„Reikia pripažinti, kad tokiose varžybose kaip pasaulio čempionatas labai svarbi ir sėkmė. Ji buvo mūsų pusėje“, – „Lietuvos ryto“ žurnalistei Eglei Šilinskaitei-Puškorei kalbėjo netikėtai pasaulio boulingo čempionais tapę lietuviai.

Didžiausios metų nesėkmės

Krepšininkų fiasko

Birželį Kaune vykusioje Tokijo olimpinių žaidynių krepšinio atrankos turnyre Lietuvos krepšininkams teko žemai nuleisti galvas.

Kovoje dėl finalinio bilieto į Tokijo olimpiadą Lietuvos krepšinio rinktinė 85:96 neprilygo Luka Dončičiaus į priekį vedamai Slovėnijos krepšinio rinktinei.

Tai buvo pirmas kartas po Nepriklausomybės atkūrimo, kai Lietuvos krepšininkams nepavyko prasibrauti į olimpinių žaidynių krepšinio turnyrą.

1992-ųjų Barselonos, 1996-ųjų Atlantos ir 2000-ųjų Sidnėjaus olimpinėse žaidynėse lietuviai iškovojo bronzos medalius.

2004-ųjų Atėnų ir 2008-ųjų Pekino olimpiadose Lietuvos krepšinio rinktinė turėjo tenkintis ketvirta pozicija.

2012-ųjų Londono ir 2016-ųjų Rio olimpinėse žaidynėse lietuvių kelias medalių link baigėsi ketvirtfinalio etape.

Lietuvos krepšininkų į Tokijo olimpiadą neatvedė ir abu NBA bokštai – Jonas Valančiūnas ir Domantas Sabonis, o istoriniu tapęs pralaimėjimas Slovėnijai privertė krepšinio rinktinę imtis permainų.

Vos pasibaigus finalinei atrankos dvikovai apie savo atsistatydinimą spaudos konferencijoje prakalbo vyriausiasis komandos treneris Darius Maskoliūnas.

„Aš tikrai baigiu darbą rinktinėje. Gaila, kad tokiu akcentu, bet taip jau yra“, – po skaudaus pralaimėjimo teigė krepšinio specialistas.

Lietuvą atrankos turnyre eliminavusi Slovėnija savo debiutą olimpinių žaidynių krepšinio turnyre pažymėjo užimdama ketvirtąją vietą.

Medalių sausra Tokijuje

Krepšininkams nepatekus į Tokijo olimpines žaidynes medalių viltis vis tiek išliko gyva – į Japonijos sostinėje vykusią olimpiadą išvyko gausus būrys aukštų pasiekimų siekti norėjusių lengvaatlečių ir plaukikų.

Gaila, tačiau lietuvių pasirodymai Tokijuje apkarto.

Ne vienoje rungtyje dalyvavęs ir didžiausia Tokijo olimpine viltimi vadintas Danas Rapšys sėkmingiausiai pasirodė 200 m plaukimo laisvuoju stiliumi finale.

Jame 26-erių panevėžietis liko paskutinėje, aštuntoje pozicijoje.

„Jokiais būdais šiuo metu negalėjau būti prizininku“, – drąsiai po finalo ištarė D.Rapšys.

Ne ką sėkmingesnis Tokijas buvo ir kitiems šalies sportininkams – ambicingais tikslais į olimpiadą išvykusi šuolininkė į tolį Diana Zagainova liko vos 28-oje pozicijoje, šuolininkė į aukštį Airinė Palšytė neprasibrovė į rungties finalą.

Akims nukrypus į disko metimo sektorių nesužibėjo ir Andrius Gudžius.

30-metis lietuvis finale liko šeštas, o diską jame nuskraidino sau palikdamas nemenką rezervą – 64 m 5 cm.

Lengviau visa šalis atsikvėpti galėjo tik iki olimpinių žaidynių uždarymo likus vos kelioms dienoms – Lietuvos olimpinės rinktinės medalių kraitį sidabru papildė penkiakovininkė Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė.

Vasarą vykusios Tokijo olimpinės žaidynės tapo antra nesėkmingiausia olimpiada po Nepriklausomybės atkūrimo.

Kuklesnį medalių kraitį Lietuva olimpiadoje yra turėjusi tik 1996-ųjų Atlantos olimpinėse žaidynėse. Tąsyk vienintelį bronzos medalį iškovojo šalies krepšinio rinktinė.

Lietuviško futbolo grimasos

Praėjusius futbolo metus sėkmingai Tautų lygoje užbaigusi Lietuvos futbolo rinktinė ėmė rodyti pirmuosius kilimo nuo dugno ženklus, tačiau 2021-ųjų verpetuose šalies futbolas buvo sugrąžintas į skaudžią realybę.

Trenerio Valdo Urbono treniruojami lietuviai viltingai stojo į kovą Baltijos futbolo taurėje, tačiau joje patyrė tikrą fiasko.

Šalies futbolo rinktinė nusileido tiek latviams, tiek estams ir užėmė paskutinę, trečiąją turnyro vietą.

Netrukus po Baltijos taurėje iškovotų „garbingų“ bronzos medalių Lietuvos futbolui teko sugerti dar vieną smūgį – lietuviai Madrido priemiestyje 0:4 neprilygo Ispanijos jaunimo rinktinei.

Jaunieji ispanai reikalus prieš Lietuvos futbolininkus sutvarkė dar per pirmąjį dvikovos pusvalandį.

„Nacionalinė rinktinė yra aukščiausias kiekvieno žaidėjo taškas. Čia neturi būti jokių pasiteisinimų – turime daryti išvadas. Už Lietuvą reikia važiuoti kautis, o ne atostogauti“, – tąsyk žinią pasiuntė Lietuvos futbolo federacijos (LFF) prezidentas Tomas Danilevičius.

Išvadų ilgai laukti nereikėjo – treneriui V.Urbonui buvo parodytos durys, o į jo vietą stojo „Ivano Rūsčiojo“ pravarde garsėjęs legendinis šalies futbolininkas Valdas Ivanauskas.

Ambicingo, drausmingo ir charizmatiško trenerio paskyrimas atkreipė futbolo bendruomenės dėmesį, tačiau vyriausiuoju rinktinės treneriu tapęs 55-erių futbolo specialistas netrukus išgarsėjo savo „darbais“ ne aikštėje, o už jos darbų.

Pirmąjį atrankos ciklą dėl užsikrėtimo koronavirusu praleidęs V.Ivanauskas įsivėlė į konfliktą su rinktinės futbolininku Modestu Vorobjovu.

25-erių saugas 15min.lt žurnalistui Mantui Krasnickui papasakojo apie nestandartinius V.Ivanausko treniravimo metodus, griežtą futbolo specialisto ranką ir tvarkos trūkumą šalies rinktinėje.

Su sunkiu trenerio charakteriu Lietuvos futbolo bendruomenė galėjo susipažinti ir spaudos konferencijų metu.

Lietuvos rinktinės treneris nevengė konfliktuoti su žurnalistais, o kiek vėliau supratęs, kad perlenkė lazdą jis viešai atsiprašė šalies žiniasklaidos.

Vis dėlto užklasinė trenerio veikla stebuklų rinktinei neatnešė – Vilniuje pasiekta pergalė prieš Bulgarus tapo vienu iš nedaugelio futbolo rinktinės žybtelėjimu atrankoje į 2022-ųjų pasaulio futbolo čempionatą.

Apskritai Lietuvos futbolo rinktinė per aštuonerias žaistas rungtynes atrankoje iškovojo vos tris taškus ir užėmė paskutiniąją, penktąją vietą.

Apie šalies futbolo krachą parodė ir prieš didžiąsias metų šventes pristatytas FIFA rinktinių reitingas, kuriame Lietuvos futbolo rinktinė nukrito į 136-ąją vietą.

Vis dėlto nuo 2017-ųjų neregėtos žemumos neįtikimo LFF – su V.Ivanausku buvo nuspręsta pratęsti sutartį.

Dar rudenį palaidotas „Žalgirio“ sezonas

Tokios slogios pirmosios sezono pusės Kauno „Žalgirio“ ekipos sirgaliai nematė dar seniai.

Komplektacijos spragos, anksti pakeistas treneris, bedantis pasirodymas namuose prieš „Rytą“ ir anktirekordu pažymėta sezono starto Eurolygoje pralaimėjimų serija – tokia nesėkmių karusėlė Lietuvos krepšinio čempionus persekiojo iki pat 2021-ųjų žiemos.

Pastaraisiais sezonais, prie komandos vairo stojus treneriui Šarūnui Jasikevičiui, krepšinio sirgaliai buvo įpratę matyti konkurencingai kovojantį „Žalgirį“ iki pat sezono pabaigos.

Vis dėlto šiame sezone viskas pakrypo itin negatyvia linkme.

Net devyniais pralaimėjimais iš eilės Eurolygos sezoną pradėjęs „Žalgiris“ krito į turnyro dugną bei nubraukė visas svajas prasibrauti į pirmenybių atikrintamąsias varžybas.

Austrą Martiną Schillerį vos po pirmųjų dviejų Eurolygos turų pakeitęs slovėnas Jure Zdovcas susidūrė su rimtais iššūkiais – ne pagal jį sukomplektuota komanda susidūrė su traumų problemomis, o pagalius į ratus „Žalgriui“ kaišioti taip pat pradėjo niekur nepasitraukęs koronavirusas.

Nors šiuo metu Kauno ekipos žaidime galima matyti kur kas daugiau minties nei sezono starte, tačiau šią akimirką didžiausia šio sezono Eurolygos intriga išliko klausimas, ar Lietuvos čempionams pavyks prasibrauti į stipriausiųjų 16-uką.

Pirmąjį Eurolygos ratą „Žalgiris“ užbaigė paskutinėje, aštuonioliktoje, vietoje ir savo kraityje turėjo vos tris pergales.

R.Berankio ir LTOK konfliktas

Geriausias Lietuvos tenisininkas Ričardas Berankis (ATP-104) nusprendė atsukti Lietuvos olimpinei rinktinei nugarą ir atsisakė dalyvauti Tokijo olimpinėse žaidynėse.

Lietuvos tautiniam olimpiniam komitetui (LTOK) labiausiai užkliuvo faktas, kad 31-erių tenisininkas šį sprendimą priėmė gaudamas olimpinę stipendiją bei turėdamas sutartį, kuria įsipareigojo ruoštis bei dalyvauti vasarą Tokijuje vykusiose olimpinėse žaidynėse.

lietuvos teniso sąjunga birželį nenurodydama priežasties informavo LTOK, kad olimpinėse žaidynėse sportininkas nedalyvaus.

Tuo tarpu viešojoje erdvėje pasirodė sąjungos pranešimas spaudai, leidžiantis suprasti, kad atletas olimpines žaidynes iškeitė į tuo pačiu metu vykusius ATP turnyrus.

Vietoj olimpiados pirmoji Lietuvos raketė pasirinko pasirodymus komerciniuose turnyruose.

„Šį nelengvą sprendimą priėmiau su savo komanda atidžiai apsvarstęs visus galimus „už“ ir „prieš“. Todėl ir nutarėme nesiblaškyti, o sutelkti visą dėmesį į tuo pačiu metu vyksiančius ATP turnyrus ir pasirengimą jiems“, – vasarą išplatino pareiškimą R.Berankis.

Tenisininko sprendimu itin liko nusivylusi LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė.

„Šiuo atveju, kalbant apie tenisininką Ričardą Berankį, tai jo sprendimas buvo skaudus ir apmaudus.

Jis apmaudus, nes visą laiką jis kalbėjo apie žaidynes. Juk tuos pinigus, kurie buvo skirti R.Berankio pasirengimui žaidynėms buvo galima skirti kitiems atletams, kurie svajojo ir neapsimestinai norėjo varžytis svarbiausiame pasaulio sporto renginyje. Labai apmaudu, kai tokie dalykai įvyksta“, – R.Berankio sprendimą komentavo LTOK vadovė.

Į klausimą, ar įmanoma teisiniu būdu išieškoti iš R.Berankio tuos pinigus, kuriuos į jį investavo LTOK, D.Gudzinevičiūtė buvo atvira: „LTOK neturi jokių teisinių svertų išsireikalauti iš šio sportininko jam skirtų lėšų“.

2016 metais R.Berankis pagal reitingą iškopė į Rio de Žaneiro žaidynes, tačiau tuo metu 70-oje reitingo vietoje buvęs vilnietis 0:6, 0:6 pralaimėjo penkiais laipteliais žemiau stovėjusiam australui Johnui Millmanui ir tapo pirmuoju ir vieninteliu olimpiados dalyviu, kuris pralaimėjo visus 12 setų.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.