„Gruzijos tautinis olimpinis komitetas su giliu liūdesiu praneša, kad eidamas 77 metus mirė triskart olimpinis čempionas, daugkartinis Europos čempionas, triskart pasaulio rekordininkas, vienas stipriausių visų laikų pasaulio trišuolininkų Viktoras Sanejevas“, – rašoma pranešime.
V.Sanejevas yra vienintelis lengvosios atletikos trišuolio rungties olimpinis čempionas, laimėjęs iš eilės tris aukso medalius. Jis nugalėjo 1968, 1972 ir 1976 olimpines žaidynes, o 1980 metų Maskvos olimpiadoje V.Sanejevas iškovojo sidabrą.
Tačiau garsus praeityje sportininkas pastaruoju metu aiškino, kad ketvirtasis auksas iš jo buvo pavogtas esto, kuris laimėjo nesąžiningai.
V.Sanejevas tris kartus atnaujino trišuolio pasaulio rekordą: 17,23 m, 17,39 m ir 17,44 m.
Atletas galėjo būti nušautas per 1972 metų Miuncheno olimpiadą, kai sportininkų kaimelį atakavo „Juodojo rugsėjo“ teroristų grupuotė.
„Tada jie galėjo mane lengvai nušauti“, – siaubingo 1972 m. rugsėjo 5 d. ryto įvykius dar 2016-siais prisiminė V.Sanejevas. Dieną prieš tai jis laimėjo antrąją savo aukso medalį karjeroje ir turėjo būti puikiai nusiteikęs.
Tačiau maksimalistas V.Sanejevas nebuvo patenkintas šuoliais ir visą naktį negalėjo užmigti bei kelis kartus vaikščiojo po kaimelį.
„Ir buvo kažkokia nemaloni nuojauta. Anksti ryte išėjau į gatvę ir ėjau olimpinio kaimelio šaligatviu, kai pribėgo jaunuolis ir panikoje metė frazę, kad čia teroristai“, – kalbėjo V.Sanejevas.
„Man į galvą netilpo ta mintis, ką teroristai galėjo veikti olimpiniame kaimelyje ir kaip apskritai įmanomas toks išpuolis“, – pasakojo šalia Izraelio sporto delegacijos namo vaikščiojęs V.Sanejevas.
Palestinos organizacijos „Juodasis rugsėjis“ kovotojai paėmė 11 Izraelio rinktinės narių įkaitais. Du iš jų buvo nušauti, kai buvo bandoma užimti pastatą, o likusi komanda žuvo naktį, kai dalis buvo sušaudyta bei sprogus granatai.
Būdamas vaiku V.Sanejevas mėgo futbolą. Ir jam gerai sekėsi gimtajame Suchumyje. Nuo penkerių metų jis lankė futbolo treniruotes. Tačiau po to netikėtai susidomėjo krepšiniu.
Buvo kalbų, jog V.Sanejevas taps profesionalių krepšininku – jis 1962 metais net buvo pakviestas į Abchazijos krepšinio rinktinę. Tačiau čia į sportininko karjerą įsikišo lengvosios atletikos treneris Hakobas Kerselianas, kuris pamatė ne vieną talentą jauname vaikine. V.Sanejevas buvo itin šoklus.
Praėjus metams po lengvosios atletikos treniruočių pradžios V.Sanejevas buvo pakviestas į SSRS nacionalinę komandą ir netrukus tapo šalies čempionu. O jau tada trijose iš eilės olimpinėse žaidynėse buvo geriausias – iškovotos trys pergalės.
Paskutiniame savo pasirodyme Maskvoje V.Sanejevas patyrė du smūgius – jam nebuvo leista nešti olimpinę ugnį stadione ir po daugelio metų jis pats pamatė vaizdo įrašuose, kad iš jo atėmė ketvirtą olimpinį auksą.
V.Sanejevas turėjo įnešti ugnies fakelą į stadioną ir pažymėti olimpinių žaidynių Maskvoje pradžią. Jis įsivaizdavo, kaip bėgs per sausakimšą Lužnykų stadioną su olimpine ugnimi, o minios žmonių jam plos. Kam kitam, jei ne vieninteliam triskart olimpiniam trišuolio čempionui turi būti suteikta tokia teisė...
Tačiau paskutinę akimirką viskas buvo pakeista ir olimpinę ugnį stadione įžiebė ne jis, o krepšininkas Sergejus Belovas – olimpinis Miuncheno čempionas. O priežastį V. Sanejevui pakomentavo pažįstami.
„Sovietų Sąjungos Maskvos miesto komiteto vadovas Grišinas pareikalavo, kad iškilmingą misiją atliktų rusas, o ne sportininkas, kilęs iš Suchumio. Apie tai man papasakojo jau daug vėliau“, – interviu žurnalui GQ sakė V.Sanejevas.
Po SSRS žlugimo jis persikėlė gyventi į Australiją, kur, be kita ko, dirbo ir picų išvežiotoju. Vienu metu jam buvo pasiūlyta dirbti koledže kūno kultūros mokytoju.
Ir tada vieną dieną V.Sanejevas peržiūrėjo kadrus iš tos pačios 1980-ųjų Maskvos olimpiados, dar kartą pasigrožėjo sausakimšu Lužnykų stadionu, kai netyčia pamatė savo varžovo esto Jaako Uudmae, tada iškovojusio aukso medalį, šuolį.
„Ir aš buvau tiesiog šokiruotas. Paaiškėjo, kad estas per pirmąjį šuolį peržengė atsispyrimo zonos kraštą. O tas šuolis jam ir atnešė auksą“, – sakė sportininkas.
Auksą, kurį V.Sanejevas turėjo gauti. Ketvirtąjį iš eilės. Bet liko antras.
„Jau tada šalyje net ir sportas alsavo politika. Santykiai su Baltijos šalimis buvo įtempti. Galbūt tai suvaidino tam tikrą vaidmenį. Bet mano ketvirtasis auksas dabar yra kažkur Baltijos šalyse“, – pasakojo V.Sanejevas.
