Ketvirtas startavęs V.Strolia suklydo tik pirmoje šaudykloje bei į antrą distancijos ratą iššliuožė būdamas septintas.
Šią poziciją jis išlaikė ir po antrosios šaudyklos, o po trečiosios palypėjo į ketvirtąją. Užvertęs visus taikinius paskutiniajame šaudymo ruože, lemiamą ratą 29-erių anykštėnas pradėjo antras!
Vis dėlto jėgų paskutiniams 2,5 km pritrūko: pirmas finišavo prancūzas Quentinas Fillon Maillet (1+0+0+1).
Jis 8,8 sek. pranoko rusą Aleksandrą Loginovą (0+0+1+0) bei 13,1 sek. – baltarusį Antoną Smolskį (1+1+0+0).
V.Strolią, kuris nugalėtojui pralaimėjo 30,4 sek., taip pat aplenkė prancūzas Simonas Desthieux (1+1+0+0).
Gėlių ceremonijoje, kurioje apdovanojami šeši aukščiausias vietas užėmę biatlonininkai, mūsiškis dalyvavo antrą kartą.
Ketvirtadienį pajėgiausias Lietuvos biatlonininkas užfiksavo savo karjeros rekordą, 10 km sprinto varžybose užėmęs 4-ąją vietą.
– Kokios emocijos buvo dieną po sprinto varžybų? Sveikinimų turbūt sulaukėte ne mažiau nei per gimtadienį, ar pavyko užmigti po ketvirtos vietos sprinte? – biathlonltu.com paklausė V.Strolios.
– Emocijų buvo tikrai daug. Tos emocijos geros, bet nebuvo taip, kad jos būtų kažkaip mane paveikusios.
Sveikinimų sulaukiau daug, turbūt į visus net nepavyko atsakyti, nes po varžybų būni pavargęs, trūksta energijos sveikinimams atsakyti, bet labai malonu, kad žmonės taip palaiko, žiūri. Emocijos buvo geros, bet jos neužvaldė taip, jog neužmigčiau ir panašiai.
– Šiandien stovėjote pirmoje persekiojimo starto linijoje. Televizijos dėmesys, pristatymas... Ar tada atsirado jaudulys, kad svajonė pasiekta ir esate vienas iš lyderių?
– Jausmas tikrai geras, negaliu paneigti. Tačiau papildomo jaudulio nebuvo. Kaip žmogus esu subrendęs, į tokius dalykus nebereaguoju, tuo gyvenu ilgai.
Tos vietos aukštos pirmą kartą, bet nepasiduodu emocijoms, ruošiuosi kiekvienam startui ir šiandien diena buvo tikrai gera.
– Vienintelis netaiklus šūvis buvo pirmoje šaudykloje – prašovėte paskutinį. Ar jautėte tada varžovus, jų klaidas bei kad egzistuoja galimybė palypėti į trejetuką? Ar galima sakyti, kad ta klaida buvo dėl skubėjimo?
– Kažkokio skubėjimo nebuvo, tiesiog pats padariau klaidelę. Kaip treneris sako, biatlonas prasideda nuo šaudymo stovint. Po pirmų dviejų šaudyklų kažką spręsti yra anksti.
Dažniausiai įdomumas prasideda nuo šaudymo stovint, ypač paskutinio – jis labai daug reiškia, šiandien taip pat daug reiškė.
– Ar jautėte, kad paskutinę šaudyklą palikote antras? Kokios mintys buvo prieš paskutinį ratą?
– Jaučiau, kad esu antras ir iškart po šaudyklos tą pasakė personalas. Bandžiau emocijoms nepasiduoti, nes savijauta buvo tikrai sunki. Keturis ratus bandžiau „važiuoti“ su varžovais kartu, jų nepaleisti ir laikytis. Jėgų paskutiniam ratui labai pritrūko, stengiausi tiesiog kovoti su savimi ir viską, ką galiu, daryti maksimaliai.
Jausmas, kai „išvažiuoji“ į paskutinį ratą būdamas trejetuke yra neapsakomas. Bet kai vos gali pakelti kojas, tos emocijos nebepadeda.
Stengiausi iki galo ir galvojau, kad tokio paskutinio rato dar niekada neturėjau: reikėjo šliuožti maksimaliai, o savijauta prasta – šakės. Bet kuo sunkiau būna per varžybas, tuo linksmiau būna po jų.
– Iki šiol aukščiausia persekiojimo varžybose užimta pozicija buvo 25-oji. Ją pagerinote 20-čia vietų. Ar tenkina tai, kaip pavyko su savimi susitvarkyti startuojant tarp lyderių? Kaip vertinate varžybas?
– Esu labai patenkintas startu, pavyko susitvarkyti – ir šaudymas buvo geras, ir tempas buvo geras. Pavyko su kitais varžovais „važiuoti“ kartu.
Rūpoldinge niekada nebuvau startavęs persekiojime, tad debiutas gana nusisekęs. Oras geras, sąlygos geros, pavyko pasinaudoti proga – savaitgalis tikrai neblogas.
