Rezultatyviausiai mūsų komandoje žaidė Aidenas Malašinskas, kuris kamuolį į varžovų vartus siuntė 8 kartus.
Po rungtynių vienas iš rinktinės lyderių teigė, kad nors čempionate pergalių ir nepasiekta, bet pozityvo yra.
„Viduje lengvas pasididžiavimas po rungtynių buvo. Džiaugsmas ir tuo pačiu supratimas, kad nesame mes tokie prasti, kaip kažkas galėjo kalbėti ar galvoti. Manau, kad pasidžiaugėme ganėtinai neblogu čempionatu.
Aišku, atrodytų, jog 3 pralaimėjimai ir nėra, ko čia džiaugtis, bet pati kova buvo ir tikrai galėjome ir pirmas rungtynes kur kas geriau sužaisti. Manau, trečios rungtynės parodė, kad netgi su ganėtinai dideliu nuovargiu galima laikytis prieš tokius varžovus kaip norvegai. Galbūt čia žiūrovai mus taip stipriai motyvuoja ir veda į priekį. Manau, kad kiekvienas galime savimi didžiuotis ir kiekvienas padarė, ką galėjo. Visa mūsų komanda pasižymėjo ir tai yra pozityvas kiekvienam. Parvažiuosime namo neiškelta galva, bet tikrai ir nenuleista žemyn“, – kalbėjo uteniškis.
– Susidarė įspūdis, kad šiandien rinktinė žaidė su mažiausiai įtampos. Ar taip buvo iš tiesų?
– Įtampa su kiekvienomis rungtynėmis buvo vis mažesnė. Šiandien bandėme kiekvienas sau pasakyti, kad turime pasimėgauti ir žaidimu, ir čempionatu, ir sirgaliais. Sirgaliai išvis yra kažkas tokio – jie turbūt net neįsivaizduoja, kaip jie mums padeda. Reikia pasidžiaugti, kad turime gerą patirtį. Turime neblogą kraitį, kurį galime nusinešti į kitus čempionatus. Tikiuosi, kad kito nereiks laukti tiek ilgai.
– Ką šis čempionatas gali duoti Lietuvos rankiniui?
– Manau, kad kažkokį dėmesį mes tikrai pritraukėme. Federacija nuveikė labai gerą darbą ir tikrai jautėsi geros sąlygos. Mes prie nieko negalime prikibti. Gal ten „topinės“ rinktinės gauna kažkokius maistpinigius ar algas, bet mes apie tai niekad negalvojome ir mums to nereikia. Mums reikia gerų sąlygų, kad būtų kur treniruotis, kur pailsėti ir pasiruošti. Žmonės turėjo pastebėti, kad apie rankinį yra kalbamą, kad rankinis Lietuvoje nėra miręs ir yra kam žaisti. Jeigu mes turėtume didesnę patirtį, tai pats čempionatas galbūt būtų buvęs ir lengvesnis. Sugebėjome vis tik žaisti su norvegais kaip lygūs su lygiais, tad tai prideda pasitikėjimo mums ateityje.
– Motyvacijos sugrįžti į Europos elitą netrūks?
– Jos niekada ir netrūkdavo. Galbūt kažkur nepasisekdavo, kažko pritrūkdavo. Tai buvo svajonė, o svajonės po truputį augą. Dabar jau reikia ruoštis pasaulio čempionato atrankai.
– Viso čempionato metu turėjote tvirtą sirgalių užnugarį. Ar tikėjotės sulaukti tokio palaikymo?
– Mes tikėjomės palaikymo, bet kad ta palaikymo grupė bus tokia aktyvi…Gal net Lietuvoje taip nesusirenka ir nepalaiko, kaip palaikė čia. Mūsų rungtynių pradžia per pirmus du susitikimus buvo prasta ir taip palaikyti, kai nesiseka yra tikrai fantastika. Pati didžiausia pagarba sirgaliams, kurie nenuleido rankų ir vedė mus į priekį. Reikia nulenkti galvas prieš juos ir padėkoti nuo visos komandos. Tikrai vertiname ir džiaugiamės, kad jie skyrė mums ne tik savo laiką, bet ir emocijas.
