Lietuvos rankininkai namo iš pirmenybių sugrįžo jau po pirmojo etapo – pralaimėjo visus tris mačus, o G.Savukynas jau gavo pasiūlymą iš federacijos ir vėl užimti nacionalinės komandos stratego postą.
Po 24 metų Europos čempionate ir vėl pasirodžiusi Lietuvos rankinio rinktinė kalnų nenuvertė. Teisingiau, visas lietuvių rankininkų svajones sudrebinti Europą į nuokalnę nurideno Norvegijos, Rusijos ir Slovakijos ekipos.
Lietuvos rankininkai grupės mačuose Košicėje po atkaklios akistatos nusileido Rusijai 27:29, šeimininkei Slovakijai 26:31 ir galiausiai kapituliavo prieš galingą Norvegijos ekipą 29:35.
Vienas garsiausių ir rezultatyviausių Lietuvos rinktinės žaidėjų, kuris kovojo dar 1998 metų Europos pirmenybėse Italijoje, G.Savukynas tikino, kad šios lietuvių akistatos čempionate paliko dvejopą jausmą – nepasistengta ten, kur buvo galima kažką nuveikti ir atiduota širdis bei jėgos mače, kur favoritas buvo aiškus.
„Sakysime taip, kad pirmieji du mačai – su rusais ir slovakais - labai nuvylė, – tikino Ukrainos Zaporožės „Motor“ komandą šalies pirmenybėse ir Čempionų lygoje treniruojantis G.Savukynas. – Abu pirmuosius kartus lietuviai mačų pradžiose atidavė varžovams iniciatyvą, o po to bandė ją susigrąžinti.
Tai yra sunku padaryti tokio lygio turnyruose. Ir atvirkščiai – sužaidė labai gerą pirmąjį kėlinį su galinga Norvegijos komanda. Tas pralaimėjimas norvegams jau buvo užplanuotas ar net numanomas, nes meistriškumo skirtumas tarp lietuvių ir varžovų yra labai didelis.
Bet Lietuvos rankininkai sužaidė labai šauniai. Ko negalima pasakyti apie tuos pirmuosius mačus. Todėl ir sakau, kad mūsų rinktinės pasirodymą Europos čempionate yra sunku vertinti vienareikšmiškai. Šioje vietoje privalome kalbėti apie patirtį tokio rango kovose“.
– Tačiau Lietuvos rankininkai dalyvavo ne vienoje atrankoje į Europą ar pasaulį. Tad galima sakyti, kad ta patirtis egzistuoja? – lrytas.lt paklausė prieš 24 metus Europos čempionate net 21 įvartį Lietuvos rinktinei pelniusio G.Savukyno.
– Atrankos ir čempionatai – du skirtingi dalykai (juokiasi). Sakysime taip, kad Europos čempionate nemažą dalį sėkmingo rinktinės žaidimo lemia ir psichologinis pasirengimas.
Labai svarbu kaip išeisi į aikštę, kaip pradėsi varžybas. Tą būtiną čempionatams pasirengimą turi tik koks trejetas mūsų nacionalinės ekipos narių – Aidenas Malašinskas, Gerdas Babarskas ir Mindaugas Dumčius.
Kaip sakoma, būtent jie turi aukšto lygio varžybų rutinos patirties. Kiti žaidėjai, deja, negalėjo tuo pasigirti. Kovodami mūsų rankininkai rodė tikrą pasiaukojimą tam tikrais momentais, tačiau dažniausiai tas pasiaukojimas „krenta“ prieš patirtį.
– Lietuviai mačuose su rusais ir slovakais atidavė iniciatyvą mačo pradžioje. Tai psichologija? Jei taip, vadinasi tai trenerių problema buvo parengti komandą?
– Na, esu etiškas žmogus ir tikrai nežadu kalbėti apie kitų trenerių ar specialistų darbą. Kaip ir sakiau, visų pirma tokio lygio varžybose meistriškumą gali nulemti psichologija. Tai pirmasis dalykas, kuris matosi aikštėje.
– Iš Lietuvos rankinio rinktinės stratego posto pasitraukė Mindaugas Andriuška. Kaip sakoma, tuščia vieta ilgai nebūna. Neplanuojate sugrįžti į „tą pačią upę“? Rinktinei vadovavote 2009-2014-siais metais ir dar dvejus metus buvote stratego asistentu, tad viską žinote.
– Dabar apie tai galvoju, nes gavau pasiūlymą antradienį.
– Ir kaip su sprendimu?
– Tikrai dar nesu nieko nutaręs, nes ir „Motor“ komandoje turiu begalę pareigų, darbo tikrai yra labai daug.
Be to, mano kontrakte su Zaporožės komanda net nėra tokio punkto, kad galėčiau turėti ir papildomą darbą. Todėl teks atsisėsti ir kalbėtis su klubu, mąstyti apie esamą situaciją.
– Bet pirminis sprendimas yra? Tas „gal“, ar „tikrai – ne“?
– Antradienio vakarą pasikalbėjome su Lietuvos rankinio federacijos prezidentu, jis išdėstė situaciją, aš pasakiau, kad pagalvosiu iki sausio mėnesio pabaigos. Tad savo sprendimui turiu dešimt dienų.
